Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 02 12, 12:16

Smurtas prieš moteris – viena opiausių šalies problemų: kas trečia yra patyrusi smurtą, vis dar tikima, kad moteris tik papildo vyrą

Smurtas prieš moteris jau seniai pasiekė pandeminį lygį Lietuvoje, sako specialistai. Jų teigimu, moteris vis dar laikoma prastesne už vyrą, neretai kaltinama smurtą paskatinusi pati. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad valstybė turi padėti užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu, žadėjo jog Seimo kadencijoje bus grįžta prie Stambulo konvencijos klausimo.

Apie tai ji kalbėjo diskusijoje „Smurtas prieš moteris: priežastys, formos ir sprendimai“, skirtoje vasario 14-ajai, nesitaikstymo su smurtu prieš moteris dienai paminėti.

Ekspertai diskutavo apie visuomenės sąmoningumą lyčių lygybės atžvilgiu, kovos su smurtu prieš moteris temomis bei aptarė esmines priežastis, problemas ir priemones situacijai gerinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Smurtas prieš moteris – priežastys, formos ir sprendimai“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Smurtas prieš moteris – priežastys, formos ir sprendimai“

Smurto aukos – moterys

Per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 55,8 tūkst. policijos iškvietimai, po kurių pradėta daugiau kaip 7 tūkst. ikiteisminių tyrimų.

Didžioji dalis, tai yra – 8 iš 10 nukentėjusių artimoje aplinkoje – moterys. Ir beveik 80 proc. jų nukentėjo nuo intymaus partnerio.

Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad kas trečia moteris kažkuriuo savo gyvenimo momentu patiria smurtą, o nesaugiausia joms aplinka tampa artima namų aplinka.

Ji taip pat akcentavo, kad vis aktualesnė problema yra seksualinis smurtas, kurį patiria didelė moterų dalis, „tačiau tikrojo problemos masto nežinome ir veiksmingo pagalbos mechanizmo dar nėra sukurta“, – apgailestavo ji.

Koronaviruso sukelta pandemija situaciją tik užaštrino – reikalavimas likti namuose apsunkino galimybę pabėgti nuo smurtaujančio partnerio, didelė moterų dalis neteko darbo ir pajamų šaltinio, tad tapo labiau priklausomos nuo smurtaujančių partnerių.

Seimo pirmininkė pristatė 2019 metais atliktos nacionalinės apklausos duomenis, kurie parodė kad 41 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad mylėtis su vyrais yra žmonos pareiga, beveik 60 proc. manė, kad pasirūpinti vyro buitimi turi moteris.

Regionuose apklausos duomenys parodė, kad padaugėjo aukas kaltinančiųjų skaičius, daugiau nei pusė apklaustųjų manė, kad moterys pačios paskatina smurtą.

Jos teigimu, tokie duomenys ir parodo, kad būtina kalbėti apie stereotipus, kuriuos skatina ir reklama, ir vieši pasisakymai.

Žada ratifikuoti Stambulo konvenciją

„Valstybė yra atsakinga už tai, kad šalyje veikiantys įstatymai efektyviau užkirstų kelią smurtui lyties pagrindu“, – pažymėjo ji.

V.Čmilytės-Nielsen teigimu, ji yra pasirengusi atstovauti šiuo klausimu politikams ir išvardijo Seimo darbus, kuriuos bus siekiama padaryti dar šios kadencijos metu.

„Turime Stambulo ratifikavimą, reprodukcinių teisių aiškų ir mokslu paremtą reglamentavimą, tarp kitų svarbių darbų reikėtų paminėti ir lygių galimybių įstatymo koregavimą, naują smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, adekvatų ir mokslu paremtą lytinio ugdymo mechanizmą mokyklose“, – teigė ji ir pridūrė, kad iššūkių ir problemų šioje srityje yra itin daug.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Paklausta konkrečiai apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, ji pažymėjo, kad šis klausimas yra įtrauktas į koalicijos programą, diskutuojama ir su opozicinėmis partijomis.

Ji neabejoja, kad šis projektas anksčiau ar vėliau bus sprendžiamas dar šioje Seimo kadencijoje, bus ieškoma plataus sutarimo Konvenciją ratifikuoti.

Moteris laikoma prastesne

Sociologas prof. dr. Artūras Tereškinas pažymėjo, kad problema yra globali. Apie 30 proc. moterų globaliu mastu patiria seksualinį ir fizinį smurtą.

Tačiau Lietuvoje ši problema – viena opiausių, parodančių visų gyventojų pažeidžiamumą.

„Kalbant apie stereotipus, norėčiau labiau kalbėti apie lyčių normas ir tvarką visuomenėje, kuri tą smurtą skatina. <...> Kai kurios socialinės grupės, tarp jų – moterys, yra laikomos ne tokiomis vertingomis, antraeilėmis, tas nužmoginimo arba antraeiliškumo diskursas yra labai ryškus mūsų ultrakonservatyviame diskurse“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Tereškinas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Tereškinas

Tokios vidinės nuostatos, pasak A.Tereškino, besąlygiškai veikia žmonių kasdienius veiksmus.

Pagal atliktas apklaustas, kurių metu klausta, kodėl vyrai smurtauja, jo teigimu, galima daryti išvadą, kad „tai yra nenumaldomas troškimas išsaugoti binarinę sistemą, kur moteris ir vyras yra kaip dvi priešybės“.

Smurtaujantys vyrai, sociologo manymu, bando atstatyti pasaulį, užuot permąstę lyčių normas.

„Mano širdis plyšta ir aš labai stebiuosi, kad egzistuoja tas ultrakonservatyvus diskursas, kuris prisideda prie smurto skatinimo, aiškindamas, kad moterys ir vyrai skirtingos būtybės ir kad moteris yra papildanti vyrą.

Tai vienas pačių žalingiausių diskursų, kuris įgalina smurtą prieš moteris“, – pažymėjo jis.

Bei akcentavo, kad įvairios organizacijos, prisidengdamos tradicinės šeimos gynyba, smurtą prieš moteris tik skatina.

Labai stebiuosi, kad egzistuoja tas ultrakonservatyvus diskursas, kuris prisideda prie smurto skatinimo.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje egzistuoja žalingas suvokimas, jog moteris neturi teisės į savo kūną.

„Tai yra globali problema ir žiūrėdami į smurtą lyties pagrindu mes neturėtume užmiršti ir kitų socialinių grupių, kurios yra susijusios su lytimi, kurios patiria daug smurto.

Tai ir translyčiai, transeksualūs, homoseksualūs asmenys, arba ne binariniai asmenys, kurie nesitapatina su moterimis ir vyrais, kurie irgi tą smurtą patiria labai dideliu mastu“, – kalbėjo A.Tereškinas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Smurtas prieš moteris – priežastys, formos ir sprendimai“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Smurtas prieš moteris – priežastys, formos ir sprendimai“

Jis apibendrino, kad gyvename pasaulyje, kuriame smurto galima susilaukti vien dėl turimų lyties normų. Todėl, pasak jo, nuolat reikalinga lyčių normas permąstyti.

Institucijos vis dar užsimerkia?

Fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė teigė, kad lyčių nelygybė ir yra pagrindinė priežastis, skatinanti smurtą, nors kai kurios institucijos ir visuomenė to nepripažįsta.

„Blogiausia, kad to nesupranta ir pagalbą teigiantys asmenys“, – apgailestavo ji.

Pavyzdžiui, vienoje diskusijoje, kaip pažymėjo specialistė, policijos atstovai teigė, jog smurto problema yra alkoholis. Tačiau tai, D.Baranauskės manymu, netiesa. Alkoholis, pasak jos, tik koreliacinis reiškinys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Baranauskė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Baranauskė

Žinoma, dažnai policija sulaukia iškvietimų dėl alkoholio, iškvietimų galima sulaukti ir iš kaimynų, tačiau apie daugelį smurto atvejų, kur alkoholis nėra vartojamas, net nesužinoma.

Pavyzdžiui, aukštesniuose socialiniuose sluoksniuose smurtaujama kitaip, teigė ji. Vis dar egzistuoja stigma, policija nėra kviečiama, tačiau smurtą moterys patiria.

„Didžiausia problema vis dėlto yra visuomenės nuostatų keitimas. Mes turime aukas, smurtautojus, bet mes turime ir pilkąją zoną, žmones, kurie tarsi ir nesmurtauja, bet jie arba užsimerkia prieš tai, kas vyksta, arba netgi kaltina auką tiesiogiai“, – teigė ji.

Tokių žmonių skaičius Lietuvoje, pasak jos, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Karta nauja – bet požiūris senas

Be to, pastebi specialistė, už patiriamą smurtą moterys yra kaltinamos pačios, neva padariusios kažką blogo. O jeigu santykių nenutraukia, vėlgi yra kaltinamos to nedarančios. Tarsi juos nutraukti būtų labai paprasta.

Kalbant apie seksualinę prievartą, vis dar gajus požiūris, kad moterys pačios sugundo vyrus, pažymėjo ji.

Mes turime ir pilkąją zoną, žmones, kurie tarsi ir nesmurtauja, bet jie arba užsimerkia prieš tai, kas vyksta, arba netgi kaltina auką tiesiogiai.

„Net policininkai leidžia sau tokias frazes, kaip tas garsusis atvejis, kai klube išžagino merginą ir policininkas pakomentavo „nereikėjo lakti ir raitytis“, – vieną pavyzdžių nurodė D.Baranauskė.

Jos nuomone, svarbiausia rasti būdą keisti nuostatas, tačiau plakatai nepadės, reikalingos prevencijai naujos formos, kurios būtų susijusios su lyčių normų keitimu, kitokiu bendravimu tarp lyčių, lyčių pasaulių neatskyrimu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Smurtas prieš moteris – priežastys, formos ir sprendimai“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Diskusija „Smurtas prieš moteris – priežastys, formos ir sprendimai“

„Mes turime orientuotis į labai jaunus žmones, į paauglius, mokinius, turime galvoti apie prevencines programas šiai amžiaus grupei, nes auga dar viena karta, kuri lygiai taip pat galvoja apie moteris ir vyrus“, – pažymėjo ji.

Iki šiol to nėra daroma, o jaunoji karta, kaip neretai manoma, pati nepasikeis, teigė ji.

Lietuvoje reikalinga prevencinė politika ir jai skirtos lėšos, kurios šiuo metu dažniausiai skiriamos „gesinti gaisrus“, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemos nesprendžia.

Auga dar viena karta, kuri lygiai taip pat galvoja apie moteris ir vyrus.

„Bet jeigu pinigų bus tiek, kiek yra, arba kažkas turės būti žiauriai drąsus, perskirstyti ir nuimti nuo aukų, ir tada gaus per galvą, ir tada visi rėks ir turės labai nepopuliarus žmogus būti, arba kažkaip išreikalauti daugiau (pinigų – 15min) o čia jau reikia strateginio mąstymo, kad jeigu mes neinvestuojame į ateitį, prevenciją, kuri duos rezultatą tik gana tolimoje ateityje, mes metai iš metų gesinsime gaisrus dabartyje, nes smurto kaštai yra žiauriai dideli“, – kalbėjo D.Baranauskė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Baranauskė, Artūras Tereškinas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Baranauskė, Artūras Tereškinas

Stambulo konvencija vis dar neratifikuota

Šiemet sukanka dešimt metų po Stambulo konvencijos parengimo, kurios Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi. Šios konvencijos tikslas – kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.

Tačiau daliai Lietuvos politikų ši konvencija nepriimtina dėl nuostatų, visai nesusijusių su smurtu prieš moteris. Teigiama, esą ratifikavus konvenciją slapta bus pakeista arba apskirtai panaikinama lyties sąvoka.

Seime ne kartą bandyta grįžti prie šio klausimo, tačiau sutarimas iki šiol neprieitas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min