Įstatymas, įgalinęs atskirti nuo aukų smurtautojus, ėmė veikti nuo praėjusių metų gruodžio vidurio. Per tris mėnesius pareigūnai gavo apie 7 tūkst. apie smurtą šeimose. „Džiaugiamės tuo įstatymu visų pirma dėl to, kad tėvo nuskriaustas vaikas ar mama gali likti gyventi savo namuose. Iškeldinamas smurtautojas, ne aukos“, – pažymėjo Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
Klaipėdos pareigūnai per tris mėnesius užfiksavo 975 smurto atvejus šeimose. Tačiau ikiteisminiai tyrimai pradėti tik dėl 178 atvejų. Pastebima, kad smurtauja ne tik tėvai, mamos, seneliai, bet paaugliai vaikai. Net 210 pranešimų gauta apie šeimos narius skriaudžiančius paauglius.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15 min.lt nuotr./Kazimieras Sinkevičius |
Tačiau, anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus, dažniausiai po smurto atvejų šeimos nariai susitaiko ir prašo nebepradėti jokio tyrimo. „Dar viena problema – nemažai ir melagingų pranešimų. Moteris su vyru susikivirčija. Ji įpykusi ima skambinti pareigūnams, kad vyras ją muša. Dėl tokių atvejų jau rašomi protokolai“, – aiškino K.Sinkevičius. Klaipėdos apskrityje jau užfiksuota 12 atvejų, kai apie smurtą šeimose buvo meluojama, o pareigūnų laikas buvo gaišinamas veltui.
K.Sinkevičius pasakojo, kad daugiau problemų būna kaimiškose vietovėse. Gavę informacijos apie smurtą šeimose ir nuvykę į atokią gyvenvietę, neretai pareigūnai randa abu sutuoktinius girtus ir bemiegančius.
Prevencijos skyriaus vadovas įsitikinęs, kad su pareigūnais šeimų konfliktų gesinti turėtų vykti ir psichologai.
„Pareigūnai yra neparuošti darbui su aukomis. Taip, jie moka sutramdyti smurtautojus, tačiau daugeliui jų sunku kalbėti su nukentėjusiaisiais“, – pastebėjo K.Sinkevičius.
