Šiuo metu smurtą patyrusios moterys pagalbos kreipiasi į Melnragėje esantį Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą. Sutvarkyti dokumentus, padėti atstovauti teisme, apgyvendinti, pasikalbėti, net ir pagelbėti sutaisyti dantis – šias ir kitas paslaugas teikia arba jų parūpina centro specialistai.
Tik du kambariai
Pasak direktorės Dalios Puidokienės, kiekvieną mėnesį pagalbos kreipiasi skirtingas moterų skaičius. „Gali būti ir 10, ir 30 moterų. Pirmą pusmetį buvo 41 moteris su 57 vaikais. Vienos moterys čia gyveną dieną ar dvi, yra ir tokių, kurios gyveno trejus metus“, – pasakojo D.Puidokienė. Už suteiktas paslaugas apmoka miesto savivaldybė, kasmet skirianti gana simbolišką – apie 60–70 tūkst. Lt – sumą.
Papildomų lėšų centro moterys gauna teikdamos paraiškas įvairiems projektams. Labai džiaugiamasi, jog jau trečius metus vienas JAV fondas skiria po 10 tūkst. JAV dolerių, kuriuos galima išleisti įvairiems moterų poreikiams – kad ir sutvarkyti dantis.
Šiuo metu į centrą besikreipiančios moterys turi sutilpti dviejuose kambariuose su šešiomis lovomis. Kartais viename kambaryje glaudžiasi dvi moterys su keliais vaikais. D.Puidokienė neabejojo, kad pastačius naują, 400 kv. m pastatą su 9 kambariais apgyvendinimui, paslaugų kokybė bus gerokai aukštesnė.
„Iki šiol paslaugos buvo perkamos, o dabar pati savivaldybė kuria infrastruktūrą paslaugų teikimui. Valdymas dar nėra žinomas. Galbūt bus steigiama biudžetinė ar viešoji įstaiga, šiuo klausimu dar diskutuojama, turės apsispręsti taryba“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.
Baiminasi antplūdžio
Juk kol nesiūlai pagalbos, tol jos neateina. Kad nebūtų taip, jog ir šis pastatas taps per mažas, - svarstė A.Liesytė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė svarstė, ar gruodžio viduryje įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį smurtautojai iš namų bus pašalinami, krizių centrui nepadaugės darbo.
„Moterys, kitaip nei iki šiol, nebeturės pačios apkaltinti smurtautojo ir kreiptis į teismą, to imsis teisėsauga. Į kiekvieną atvejį turės reaguoti ir socialinis darbuotojas, informuoti apie tokias paslaugas, o kai informacija patenka didesniam žmonių skaičiui, natūralu, kad ir apimtis auga. Juk kol nesiūlai pagalbos, tol dėl jos nesikreipiama. Kad nebūtų taip, jog ir šis pastatas taps per mažas. Pagalbos apimtis išaugs, bijau, kad tik spėtume suktis“, – sakė A.Liesytė.
Skaičiuojama, kad naujas krizių centras kainuos 2,8 mln. Lt. Iš ES fondų pavyko gauti 1,8 mln. Lt, dar apie milijoną skyrė projektą itin skatinusi Danijos bendrovė „Espersen“. Planuojama, kad apie 300 tūkst. Lt įrengimui turės pridėti ir savivaldybė.
