Situacija Lietuvoje, pasak organizatorių, grėsminga – kas trečia moteris šalyje patiria smurtą.
„Šia akcija norime parodyti, kad yra moterų, kurios smurto nepatiria, kurios teigia, kad niekada nesitaikstys su smurtu, jo netoleruos, o pastebėjusios smurto apraiškas, su juo kovos. Norime, kad kiekvienas smurtautojas būtų nubaustas, o auka – apsaugota“, – kalbėjo Ugnė Siparienė, akcijos organizatorė.
Pas turtuolius – smurtas baisesnis
„Pažiūrėkime į veidrodį ir pamatysime moterį, kuri susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gali patirti smurtą ir prievartą. Smurtas nežino ribų. Mes turime klienčių, kurių vyrai buvo parlamento nariai, bankų valdytojai. Mums susidaro įspūdis, kad turtinguose namuose smurtas yra baisesnis ir rafinuotesnis, nes moterys apskritai vengia kreiptis pagalbos“, – teigė Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė.
Smurtas turi būti valstybės, o ne asmens reikalas. Kai sumušta ir palaužta moteris turi nešti įrodinėjimų naštą teisme, o smurtautojas „atsipūtęs“ sėdi ir juokauja, tai, mano manymu, dar kartą yra žmogaus teisių pažeidimas. Kalbėjo L.Vasiliauskienė.
Eitynės buvo ne tokios gausios kaip tikėtasi – dalyvavo apie kelias dešimtis žmonių. Tačiau organizatorių teigimu, itin didelio palaikymo ši akcija sulaukė iš šalies rajonuose įsikūrusių moterų organizacijų. „Gavome daug palaikymo laiškų, tačiau moterys rašė, kad atvykti į sostinę yra brangu. Tačiau mūsų akciją labai palaiko“, – sakė U.Siparienė.
„Apklausų metu 63,3 proc. Lietuvos moterų pripažįsta, kad jos patyrė vyrų fizinį, seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Vadinasi, skaičiai nėra iš piršto laužti. Tai realybė“, – sakė L.Vasiliauskienė.
L.Vasiliauskienė pabrėžė, kad be valstybės paramos nevyriausybinės organizacijos nesugebės pažaboti smurto prieš moteris.
„Pirma, smurtas turi būti valstybės, o ne asmens reikalas. Kai sumušta ir palaužta moteris turi nešti įrodinėjimų naštą teisme, o smurtautojas „atsipūtęs“ sėdi ir juokauja, tai, mano manymu, dar kartą yra žmogaus teisių pažeidimas. Antra, turi būti priimtas apsaugos nuo smurto įstatymas. Norime, kad būtų taikomas Austrijos modelis, kai moteris kreipiasi į policiją dėl smurto, ji gali tikėtis, kad smurtautojas bent dešimčiai dienų bus pašalintas iš namų. Trečia, moterų krizių centrų finansavimas, nes būtent šie centrai teikia realią pagalbą moterims“, – kalbėjo L.Vasiliauskienė.
Seimo narės ignoravo
Pasak organizatorių, kvietimus į akciją jie išsiuntinėjo visiems Seimo nariams. Keletas iš jų oficialiai atsiprašė, kad atvykti negalės. Vienintelė parlamentarė konservatorė Rūta Rutkelytė dalyvavo renginyje.
Naujienų portalas 15min.lt nusprendė pasiteirauti kitų seimūnių, ar joms visiškai nerūpi smurtą patiriančių moterų vargai.
Valstietė liaudininkė Rima Baškienė sakė visą savaitgalį praleidusi Šiaulių krašte. „Vilniečiams paprasčiau, – aiškino R.Baškienė. – O mums, ne Vilniuje išrinktiems vienmandatininkams, reikia vykti pas rinkėjus. Akcijos rengėjų kvietimą gavau, bet paprašiau, kad nueitų mano padėjėja Rasa Praninskienė. Tikuosi, ji papasakos, kas ten vyko“.
Konservatorė Danutė Bekintienė akciją prieš smurtą iškeitė į Kalėdų senelio pramogas. Ji sakė kvietimo negavusi arba jį pražiopsojusi. „Jei pražiopsojau, labai atsiprašau, – teisinosi D.Bekintienė. – Pas mus į Karoliniškių seniūniją atvyko Kalėdų senelis iš Laplandijos, dalyvauju jo sutikime“.
„Tvarkietė“ Onutė Valiukevičiūtė pasiguodė sirguliuojanti. „Jau nuo penktadienio esu lovoje su knyga. Kitaip tikrai būčiau pati atėjusi ir palaikiusi akcijos dalyves“, – sakė O.Valiukevičiūtė.
„Darbietė“ Virginija Baltraitienė sakė sekmadienį leidžianti Kėdainiuose, kur esą daug renginių. Na, jei Kėdainiuose moterų niekas nemuša, tai žinoma...
