Kaip po susitikimo žurnalistams sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, istorinės kapinės padalijamos į dvi dalis: vieną – neginčijamą, kurioje bus draudžiama komercinė veikla, ir kitą – vadinamąją buferinę, kurioje komercinė veikla galės būti vykdoma su tam tikra priežiūra.
Tai įtvirtinta trečiadienį pasirašytame Kultūros paveldo departamento, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir Lietuvos žydų bendruomenės galutiniame susitarime.
Žydai norėjo didesnės teritorijos
D.Matulionio teigimu, kapinių ribos buvo nustatytos remiantis istoriniais dokumentais, tam tikrais žemėlapiais. „Žydų atstovai turėjo tam tikrą savo informaciją, argumentavo, kad teritorija būtų didesnė, mes nesutikome“, – kalbėjo D.Matulionis. Pasak jo, dėl šios priežasties istorinės kapinės buvo padalytos į dvi dalis.
Žydų atstovai turėjo tam tikrą savo informaciją, argumentavo, kad teritorija būtų didesnė, mes nesutikome, – sakė D.Matulionis.„Sprendimas priimtinas žydų pusei“, – sakė D.Matulionis. Jis aiškino, kad papildomų prašymų iš žydų bendruomenės Vyriausybė beveik nesulaukė. „Smulkūs reikalavimai, kad galbūt ateityje ten reikėtų panaikinti stovėjimo aikšteles, bet čia yra tolimos ateities klausimas, kaip įamžinti tą teritoriją“, – aiškino kancleris.
Jo teigimu, premjeras Andrius Kubilius siūlė įamžinti pastatant atminimo lentą ar sukurti parką, bet įamžinti ne tik žydų kapines, o ir visus istorinius paminklus, kurie buvo toje vietoje. „18–19 amžiuje čia buvo tvirtovė, šalia buvo Karmelitų kapinės – reikėtų įamžinti bendrą tos teritorijos istorinį kontekstą“, – sakė D.Matulionis.
Griauti nenori
Jo teigimu, Sporto rūmai ir gabaliukas Mindaugo apartamentų patenka į neginčijamą kapinių zoną. Tačiau iš žydų esą buvo sulaukta konstruktyvaus požiūrio. „Niekas nereikalauja ką nors griauti“, – tikino kancleris.
Tuo tarpu R.Schlesingeris padėkojo už teigiamą požiūrį, kurio sulaukė Lietuvoje, džiaugėsi sutarimu ir tikino laukiantis, kol išvys tolesnius veiksmus.
