Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 24d. 08:00

Socdemams nepavyko pasiekti, kad skundą dėl apygardos išeiviams teismas nagrinėtų iš esmės

Gintautas Paluckas
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Gintautas Paluckas

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skundas teismui dėl įsteigtos atskiros apygardos užsienio lietuviams liko iš esmės nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas lapkritį atsisakė nagrinėti socialdemokratų skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario viduryje paliko galioti minėtą žemesnės instancijos sprendimą.

Socialdemokratai LVAT prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria teismas iš viso atsisakė nagrinėti jų prašymą naikinti VRK sprendimą steigti atskirą apygardą užsienio lietuviams.

Teismas socialdemokratų skundo nepriėmė konstatavęs, kad VRK sprendimas yra norminis administracinis aktas, o tokių aktų teisėtumą vertina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Anot teismo, VRK sprendimu sukurtos taisyklės bus visuotinai taikomos ir privalomos neapibrėžtam subjektų ratui, tai yra administracinio norminio akto požymiai.

Socialdemokratai šį teismo sprendimą skundė LVAT prašydami nutartį naikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LSDP ginčijo, kad minėtas sprendimas nėra norminis aktas, nes jis nėra tęstinio pobūdžio ir juo Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda sukurta tik 2020 metų Seimo rinkimams.

LVAT konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo pagrįstas, o „nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ginčijamą aktą priėmė Vyriausioji rinkimų komisija, kuri kompetentinga priimti norminius aktus, vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymu“.

„Iš esmės teismai atsifutbolino nuo sprendimo priėmimo, nes tam tikra prasme tai politinis klausimas, teismams tokia byla labai nepatogi“, – BNS situaciją komentavo Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Pasak jo, partija spręs, kaip toliau elgtis: ar skųsti VRK sprendimą LVAT, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų, sudariusių galimybę steigti apygardą išeiviams.

„Dabar yra du keliai – arba skųsti kaip norminį aktą, arba per individualų skundą skųsti kaip įstatymą. Ką dabar planuojame, negaliu pasakyt, reikia susėsti, apsitarti, priimti sprendimą, kuriuo keliu eiti“, – teigė J. Sabatauskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys argumentuoja, kad Seimo priimtas įstatymas, leidžiantis sukurti atskirą apygardą išeiviams, jei jie aktyviai dalyvavo praėjusiuose rinkimuose, sukuria „teisinio neaiškumo situaciją, kurios negali būti“.

„Įstatyme sakoma – atsižvelgiant į paskutinius rinkimus, bet nepasako, kokius. Bet kadangi tai Seimo rinkimų įstatymas, akivaizdu, kad pagal nutylėjimo principą, ji nėra paminėti konkretūs rinkimai, tai yra Seimo rinkimai. VRK atskirą apygardą sudarė pagal prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Teisinis aiškumas užima ypatingą svarbą ir reikšmę, negalima, kad VRK sukurtų kažkokią normą, kurios nėra įstatyme“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Opoziciniai socialdemokratai pernai apskundė teismui sprendimą ateinantiems Seimo rinkimams sudaryti vienmandatę apygardą užsienio lietuviams.

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda 2020 metų rinkimams buvo įsteigta Seimui priėmus įstatymą, sudariusį sąlygas tai padaryti, jei balsavusiųjų skaičius paskutiniuose rinkimuose buvo didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų apygardose skaičiaus. Tai yra maždaug 31–32 tūkst. rinkėjų.

VRK sprendimą priėmė remdamasi aktyviu užsienio lietuvių dalyvavimu praėjusiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, kur atitinkamai balsavo beveik 53 tūkst. ir 40 tūkst. rinkėjų.

Tačiau socdemai teismui teigė, kad „paskutinius rinkimus“ reikia interpretuoti kaip Seimo rinkimus. 2016 metais renkant parlamentą pirmajame ture balsavo daugiau nei 16 tūkst. užsienio lietuvių.

Partijos skunde taip pat buvo rašoma, kad net jeigu sprendimas sukurti vienmandatę remiantis prezidento ir Europos Parlamento rinkimais kaip paskutiniais yra pagrįstas, jis vis tiek prieštarauja įstatymui, leidžiančiam 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo vidutinės apygardos dydžio (nuo 31–32 tūkst. rinkėjų iki 37–38 tūkst. rinkėjų). Pagal šį įstatymo reikalavimą, naujos apygardos galimas rinkėjų skaičius viršytų nustatytas ribas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

01:28
15:57

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min