Kaip rašoma pranešime spaudai, socialdemokratai prašys KT ištirti, ar Seimo nutarimas „Dėl A.Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ pagal normų turinį ir priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos konstitucijai ir įstatymams.
Kreipimosi dokumentus parengęs frakcijos narys Vytenis Andriukaitis yra įpareigotas surinkti 29 Seimo narių parašus ir atstovauti Seimo narių grupei. Į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto suderinamumo su Konstitucija gali kreiptis Seimas savo nutarimu arba ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių.
Antradienį po pietų socialdemokratas jau buvo surinkęs 34 parašus, kreipimąsi parėmė opozicinės socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo“, mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Socialdemokratai prašo KT išaiškinimo dėl kelių aplinkybių – ar galima antrą kartą teikti balsavimui tą pačią kandidatūrą į Seimo pirmininko postą, kai jai jau buvo nepritarta, ar galima Seimo pirmininką rinkti, kai yra vienintelė kandidatūra, taip pat, ar balsuojant dėl A.Valinsko nebuvo pažeistas balsavimo slaptumas, ar teisiškai pagrįsta biuletenio forma, kuri suponuoja, jog balsuojant už, nereikia atlikti jokio veiksmo, tik įmesti biuletenį į balsadėžę.
Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas į šį postą buvo išrinktas lapkričio 17-ąją tik per antrą balsavimą. Pirmąkart balsuojant A.Valinsko kandidatūrą parėmė 67 parlamentarai, 69 buvo prieš, 1 biuletenis sugadintas. Po pertraukos posėdyje valdančiąją koaliciją suformavusioms keturioms partijoms nusprendus A.Valinsko kandidatūrą teikti pakartotinai, 79 parlamentarai buvo už, 58 – prieš.
Socialdemokratai tuomet kėlė klausimą, ar gali būti kandidatūra teikiama antrą kartą, kai jai ką tik nepritarta. Vienas punktų, kurie jie grindė savo abejones, Seimo statuto nuostata, numatanti komiteto pirmininko rinkimus, kuomet numatoma, jog, kandidatūrai nepritarus, antrąkart ji nebesiūloma.
Socialdemokratams Seimo pirmininko rinkimų naktį užkliuvo ir balsavimo slaptumas. Po nesėkmingo pirmojo balsavimo antrą kartą parlamentarams balsuojant dėl A.Valinsko kandidatūros į Seimo pirmininkus, būsimi valdantieji stebėjo, kaip elgiasi koalicijos partneriai. Dėl pasirinktos balsavimo sistemos tapo akivaizdu, kas balsavo „už“ A.Valinską, kas – „prieš“.
Mat balsavusieji „už“ net neužeidavo į slapto balsavimo kabiną arba ten neužtrukdavo, nes jiems biuletenyje nereikėjo nieko pažymėti. Tuo metu balsavusieji „prieš“ kabinoje užtruko ilgiau, nes turėjo užbraukti kandidato pavardę.
Po balsavimo trys balsų skaičiavimo komisijos nariai – V.Andriukaitis, Virginija Baltraitienė ir Remigijus Ačas – pasirašė atskirąją nuomonę dėl pažeistos slapto balsavimo procedūros.
