„Man intuityviai jaučiasi, kad vienas iš geriausių sprendimų būtų Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą nuo Seimui pavaldžios institucijos perkelti po Krašto apsaugos ministerija, nes Krašto apsaugos ministerijos kuruojamos institucijos, taip pat – ir kariuomenė, turi labai tiesioginį interesą gerbti, mylėti, plėtoti Lietuvos rezistencijos atmintį, vardus. Partizanų vardais yra pavadinti kariniai daliniai, tikėtina, ateityje jų bus dar daugiau“, – BNS sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
Jo teigimu, šiai įstaigai reikalingas „savininkas“, kuriam tikrai rūpėtų LGGRTC veikla ir kuris apsaugotų ją nuo Seime kylančių politinių nesutarimų.
„Tokiu atveju centras galėtų profesionalizuotis, tapti labiau mokslo tyrimo, atminties institucija“, – sakė parlamentaras.
Šią idėją palaiko Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius.
„Tai metų senumo idėja. Galvojome, kaip išspręsti centro finansavimo klausimą, kad būtų stabilus, kad nebūtų priklausomas nuo Seimo sprendimų, politinių valdžių kaitos“, – BNS sakė jis.
„Ir žinant, kad šiuo metu stabiliausias finansavimas yra Krašto apsaugos ministerijoje... Be to, Vytauto Didžiojo karo muziejus yra po jų vėliava, tai Genocido ir rezistencijos tyrimo centras tikrai taip pat galėtų būti po jų vėliava“, – tvirtino politikas.
Jis irgi svarstė, kad LGGRTC pavaldumas Krašto apsaugos ministerijai leistų depolitizuoti įstaigą.
„Be to, labai norėtųsi šitą įstaigą depolitizuoti. Dabar ji labai politizuota su Desovietizacijos įstatymo priėmimu“, – sakė Seimo komisijos pirmininkas.
„Tai įneštų stabilumo ir pačioje centro bendruomenėje, gal net pritrauktume daugiau akademinės bendruomenės žmonių, norinčių dirbti centre, nes dabartinis darbo užmokestis tikrai nėra konkurencingas net su mokyklomis. Todėl šiuo atveju (idėją perduoti KAM – BNS) vertinčiau pozityviai, bet tai yra diskusijų klausimas“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Krašto apsaugos ministrui socialdemokratui Robertui Kaunui bendražygių sumanymas buvo naujiena. Jis teigė apie tokią idėją girdįs pirmą kartą.
„Aš dabar pirmą kartą ją išgirdau, nes nebuvo tokios diskusijos. Reikėtų svarstyti. Neturiu dabar aiškios nuomonės iš karto“, – sakė jis.
Kita vertus, anot ministro, KAM jau dabar priskirtas itin platus atsakomybių laukas.
„Mes iš dalies ir Užsienio reikalų ministerijos apimame failus, Sveikatos apsaugos ministerijos – nes reabilitacijos centrus turime, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – nes turime (kadetų – BNS) licėjų, statome infrastruktūrą ir muziejų turime. Tai yra labai labai platus veikimo laukas. Tuo metu pagrindinė Krašto apsaugos ministerijos funkcija turėtų būti užtikrinti Lietuvos apginamumą, saugumą – tiek pilietinį pasipriešinimą, tiek kariuomenės stiprinimą“, – tvirtino R. Kaunas.
Anot jo, KAM norėtų daugiau laiko ir resursų skirti būtent tiesioginei savo funkcijai.
Kaip užsiminė ministras, jis savo ruožtu norėtų, jog Sveikatos apsaugos ministerija perimtų reabilitacijos centrus, Švietimo ministerija – kadetų licėjų.
„Čia tokia jau platesnė diskusija. Viena vertus, reikia diskutuoti, nes, taip, stabilumo kiekvienai įstaigai reikia ir aš tą puikiai suprantu. Kita vertus, turime aiškiai apsibrėžti, ką turėtų Krašto apsaugos ministerija veikti“, – BNS sakė ministras.
Sumanymas keisti LGGRTC pavaldumą abejonių kelia ir šio centro tarybos pirmininkui Arūnui Streikui.
„Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip nuo ministerijos priklausoma institucija gali būti depolitizuota. Tarybos įkūrimas ir įstatymas, kuris buvo pakeistas prieš porą metų, ir buvo bandymas kažkiek depolitizuoti tą įstaigą įvedant ekspertų tarybą, kuri būtų kaip ir tarpinė grandis tarp Seimo ir institucijos, o dabar norima tiesiogiai vienai ministerijai atiduoti“, – BNS sakė istorikas.
„Tai būtų ministerijos įrankis, jo (centro – BNS) reputacija jau dabar yra nekokia, bet bus jau žemiau plintuso, nes tai bus ir traktuojama kaip ministerijos padalinys, atliekantis tam tikrą funkciją“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Seimas birželio 11 dieną atmetė Donatos Kabelkės kandidatūrą į LGGRTC generalinės direktorės pareigas. Prieš tai šiai kandidatūrai nepritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Tuomet užsiminta apie poreikį pertvarkyti centrą.
Pagal įstatymą LGGRTC yra tiesiogiai Seimui pavaldi įstaiga. Jo vadovą skiria ir atleidžia parlamentas.
Dabar Genocido centrui vadovauja istorikas Arūnas Bubnys. Jo kadencija baigėsi balandį, bet jis eina pareigas, kol nepaskirtas naujas direktorius.
LGGRTC vykdo totalitarinių režimų, okupacijų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą. Centro darbuotojai taip pat užsiima partizanų palaikų paieška, identifikavimu ir įamžinimu.
