Antradienio vakarą, po protesto mitingo, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė LRT laidai "Dienos tema" sakė, kad, jos manymu, reikėtų padaryti pertrauką prieš teikiant naujas pataisas. Tačiau jau trečiadienio rytą socialdemokratai pranešė jas parengę.
Naujas socialdemokratų projektas
Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, naujuoju socialdemokratų projektu siūloma normalizuoti LRT generalinio direktoriaus (vadovybės) ir LRT tarybos santykius.
„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę.
Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – pranešime cituojama O.Leiputė.
Naujuoju projektu siūloma keisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba slaptu balsavimu.
„Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti didesnį Tarybos narių nepriklausomumą ir valios laisvę priimant sprendimus dėl aukšto lygmens vadovo skyrimo ir atleidimo“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Pasak O.Leiputės, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra dominuojanti praktika.
Prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų.
-
„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“: prie Seimo nugriaudėjo galingas protestas
-
Protestas prie Seimo sutraukė minias: operatoriai atskleidė, kiek žmonių galėjo dalyvauti
-
Ministrė: prieš teikiant naują projektą dėl LRT vadovo atleidimo turėtų būti padaryta pertrauka
-
Po protesto buvusi LRT žurnalistė Kutraitė prabilo apie „juodą manipuliaciją“, organizatoriai pateikė atsaką
„Raginame LRT vadovybę normalizuoti santykius su LRT taryba, kad nacionalinis transliuotojas galėtų deramai funkcionuoti.
Neabejojame žurnalistų nuoširdumu ginant laisvą žodį, tačiau prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – pažymi Seimo LSDP frakcijos seniūnė, Seimo pirmininko pavaduotoja O.Leiputė.
Su žurnalistais neaptartas
Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad nepaisydami žurnalistų bendruomenės nuomonės, valdantieji vėl teikia neaptartą projektą dėl pokyčių skiriant ir atleidžiant nacionalinio transliuotojo vadovą.
Pasak žurnalistų, šis siūlymas, kaip ir ankstesnis projektas, kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.
„Kitą dieną po protesto socialdemokratai pateikė naujas pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Vakar daugiau nei 10 tūkst. žmonių proteste aiškiai pabrėžėme, kad reikalaujame, jog tokie svarbūs įstatymo projektai būtų teikiami diskutuojant su žurnalistų bendruomene. Kaip manote, ar bent vienas socialdemokratas paklausė mūsų nuomonės prieš registruojant šį projektą? Tikrai ne“, – teigiama trečiadienį „Facebook“ paskelbtame organizacijos pranešime.
Anot asociacijos, naujajame LRT įstatymo pakeitimo projekte išlieka svarbiausi „Nemuno aušros“ siūlymai – slaptas balsavimas atleidžiant LRT direktorių ir balsų kartelės, reikalingos direktoriaus atleidimui, sumažinimas, „taip supaprastinant direktoriaus atleidimo procedūrą, kuri kaip saugiklis galiojo daugiau nei dvidešimt metų, nuo 2000-ųjų“.
„Iš esmės, tai tas pats „Nemuno aušros“ projektas, tik užregistruotas jau kitų rankomis, tikintis, kad tada jau viskas bus gerai. Akivaizdu, kad socialdemokratai nori žūtbūt priimti šį įstatymą, gal net šiais metais ir naudojasi įvairiausiais būdais, kad apeitų nepatenkintą visuomenę ir žurnalistų bendruomenę“, – nurodoma pranešime.
Anot jo, žurnalistų bendruomenės reikalavimas nesikeičia – atšaukti projektus, o naujus pakeitimus aptarti su ekspertais ir bendruomene.
Dėl ko kilo protestas?
15min primena, kad Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos LRT įstatymo pataisą, lengvinančią generalinio direktoriaus atleidimą, privertė žurnalistų bendruomenę protestuoti.
Antradienį prie Seimo vyko masinis protestas, kurio organizatoriai tvirtina, kad valdantieji siekia užvaldyti LRT ir reikalavo šią pataisą ne taisyti, o atmesti. Protestuotojai taip pat reikalavo prieš teikiant bet kokias pataisas dėl LRT pirmiausia jas aptarti su žurnalistų bendruomene. Protesto mitinge dalyvavo mažiausiai 10 tūkst. žmonių.
Pirminėje R.Žemaitaičio pataisoje buvo numatyta, kad atleisti generalinį direktorių reikia ne 8, kaip yra dabar, o 6 tarybos narių balsų iš 12. Tiesa, vėliau „Nemuno aušros“ lyderis projektą pakeitė ir siūlė mažiausiai 7 balsus.
Būtent dėl šios detalės ir kilo daugiausia pasipiktinimo. Politikai daugmaž sutarė, kad dėl kitų detalių – slapto balsavimo grąžinimo ir viešojo intereso, kaip pagrindo atleidimui, gali būti diskutuojama.
R.Žemaitaičio pataisai Seime buvo pritarta po pateikimo, ji nukeliavo svarstymui į Kultūros komitetą, kuris opozicijos prašymu tolesnį procesą sustabdė, kadangi paprašė Vilniaus universiteto ekspertų įvertinti, kokį teisinį poveikį turės ši pataisa.
Be kita ko, kai kurie politikai pateikė nemažai kitų pasiūlymų, tarp kurių – ir kitoks LRT tarybos narių skyrimas. Visa tai aprašė 15min.
