Vis labiau ryškėja, kas kausis dėl valstybės vadovo darbo vietos Simono Daukanto aikštėje. Darbo partija (DP) planuoja iškelti Artūro Paulausko kandidatūrą, konservatoriai svarsto galimybę palaikyti dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, jei ši nuspręstų dar kartą kandidatuoti.
Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pareiškė sieksiantis prezidento posto, kai tik bus galimybė, nors prieš kurį laiką aiškino, kad valdantiesiems reikėtų ieškoti bendro kandidato ir jis palaikytų A. Butkevičių.
Iki šiol neaišku, ar aukštus reitingus išlaikantis ministras pirmininkas norės dalyvauti šiuose rinkimuose, tačiau aišku, kad tą mielai darytų jo partietis Z.Balčytis. „Mes, socialdemokratai, turime labai gerą galimybę išlaikyti ir Vyriausybės vadovo postą, ir laimėti prezidento rinkimus“, – praėjusią savaitę pareiškė Z.Balčytis. LRT.lt kalbino europarlamentarą Strasbūre.
Partija kelia tik vieną kandidatą. Nebus taip, kad aš susikausiu su A.Butkevičiumi. Tai būtų nerealu ir neteisinga.
– Apsisprendėte kandidatuoti po 200 dienų vyksiančiuose prezidento rinkimuose tik tuo atveju, jei savo kandidatūros nekels A.Butkevičius. Kodėl?
– Partija kelia tik vieną kandidatą. Aš nesikausiu su A.Butkevičiumi. Tai būtų nerealu ir neteisinga.
A.Butkevičius yra partijos lyderis, premjeras, jo reitingai gana aukšti. Jis galėtų neblogai sudalyvauti tuose rinkimuose. Žinoma, A.Butkevičius dar nėra visiškai apsisprendęs, ar kandidatuos. Jei nuspręs likti ministro pirmininko poste, natūralu, kad partija kels kitą kandidatą. Dabar teikiami pasiūlymai dėl pavardžių, kurie žmonės galėtų kandidatuoti. Tai vyks iki lapkričio 10 d., o po to bus visų galimų kandidatų aptarimas. Kartu su A.Butkevičiaus yra ir mano pavardė. Jei mūsų lyderis atsisakys kandidatuoti ir partija palaikys mano kandidatūrą, aš dalyvausiu prezidento rinkimuose.
– Bet tikriausiai kalbėjotės su A.Butkevičiumi dėl savo kandidatūros. Kaip A.Butkevičius vertina jūsų norą tapti prezidentu?
– Mes visą laiką turime tam tikrų pokalbių, diskusijų. Buvome apsitarę, kad tai turėtų būti partijos nuomonė. Kiek žinau, kokių nors prieštaravimų iš jo nebūtų.
– Kokia jūsų padėtis partijoje, ar turite daugumos palaikymą?
– Manau, kad jo yra pakankamai, palaikymas bus gana nemažas. Žinoma, ir kiti partijos nariai (kurie nori kandidatuoti į prezidentus, – aut. past.), aktyvūs politikai turės tam tikrą palaikymą.
– Remiantis visuomenės apklausomis, populiarumu dabartinei šalies vadovei D.Grybauskaitei prilygsta tik premjeras. Kodėl manote, kad laimėti rinkimus galėtumėte jūs?
Kodėl manote, kad laimėti rinkimus galėtumėte jūs? Todėl, kad ne šventieji puodus lipdo.
– Todėl, kad ne šventieji puodus lipdo. Natūralu, kad mano politinė veikla nebuvo tokia aktyvi Lietuvoje. Ji buvo sukoncentruota į gana svarbių projektų užtikrinimą Lietuvai bei Baltijos regiono energetinį nepriklausomumą, „Rail Baltica“ projektus. Mano veikla buvo specifinė, susijusi su Europos reikalais. Žinoma, turiu ir jaučiu tam tikrą palaikymą iš žmonių, su kuriais man teko bendrauti įvairių renginių metu. Manau, kad mano kandidatūra galėtų būti svarstoma.
– Jei pretenduojate į prezidento postą, vadinasi, ketinate pasiūlyti kitokią politiką nei ta, kurią vykdo D.Grybauskaitė. Kuo skiriasi jūsų ir D.Grybausakitės politinės vizijos, nuostatos?
– Šiandien tikrai nenorėčiau kalbėti apie savo būsimą rinkiminę kampaniją. Į tuos klausimus bus galima atsakyti, kai vyks rinkiminė kampanija. Pirmiausia reikia, kad partija iškeltų kandidatus. Jei bus kitas kandidatas, ypač A.Butkevičius, dėsiu visas pastangas, kad jam padėčiau ir kad rinkimų rezultatai būtų kuo geresni. Bet pirmiausia reikia peršokti griovį ir tuomet sakyti „op“.
– Sutinkate su požiūriu, kad A.Butkevičiaus neapsisprendimas, atsakymo nepateikimas jam gali pakišti koją?
– Nemanau, kad yra jis vengia atsakyti į klausimą. Kiekviena partija turi savo tikslus, strategiją ir taktiką. Visiškai pakaks to laiko, kai A.Butkevičius priims vieną ar kitą sprendimą. Manau, kad vieno ar kito kandidato paskyrimas tikrai nebus esminis dalykas. Reikia žiūrėti, ar kandidatas turi realių galimybių dalyvauti rinkimuose ir patekti į antrą turą, nes jame balsai persiskirsto visiškai kitaip, juos prognozuoti yra labai sudėtinga.
Manau, kad jo darbas ministro pirmininko kėdėje yra sudėtingas, reikalauja daug jėgų, vidinio susikaupimo, o kai priims sprendimą, darbas dar labiau pasunkės. Manau, jo žodis bus labai svarbus, bet esame sutarę, kad mūsų partija turi elgtis demokratiškai, ir partijos skyriai turi pasiūlyti savo matomus, galimus kandidatus į prezidentus. Žinoma, jo kandidatūra beveik nekelia diskusijų neaptarinėjama, jis turi prioritetą, bet visi kiti bus vertinami mūsų partijos vadovybėje, o po to – ir skyriuose.
Jei manęs neiškels kandidatu į prezidentus, tai eisiu į EP rinkimus.
– LRT televizijos laidoje „Savaitė“ teigėte, kad neatmetate galimybės dalyvauti abiejuose – prezidento ir Europos Parlamento – rinkimuose. Ar ne prasmingiau būtų susikoncentruoti ties vienais rinkimais?
– Esu politikas ir turiu turėti savo veiklos sferą. Jei manęs neiškels kandidatu į prezidentus, tai eisiu į EP rinkimus, nes kitų rinkimų greitu metu nebus.
– Ilgai išdirbote ne Lietuvoje. Manote, jums tai padės ar kaip tik reikėjo Lietuvoje praleisti daugiau laiko?
– Nemanau, kad buvimas Lietuvoje būtų davęs ypač daug pliusų. Galbūt, bet Lietuvoje dirbau pakankamai ilgą laiką. Beveik 6,5 metų dirbau Vyriausybės sudėtyje susisiekimo ir finansų ministru. Žmonės prisimena tą mano veiklą. Buvimas EP turi pliusų, jei gebi parodyti, kad ir vienas parlamentaras, jei yra aktyvus, gali pakankamai nemažai nuveikti. Galima sakyti, kad tarptautinė patirtis kaip tik ir duoda man papildomų dividendų kalbant apie svarbiausią postą valstybėje.
