Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Socialdemokratų nuopuolis rinkimuose: rinkėjai „padėkojo“ ne tik už Darbo kodeksą

Algirdas Butkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Algirdas Butkevičius
Šaltinis: Lrt.lt
7
A A

Nors teigiama, kad naujasis Darbo kodeksas buvo socialdemokratų šūvis sau į koją, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad geriau šūvis sau į koją, nei šūvis Lietuvai į smilkinį. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad neoliberalaus Darbo kodekso buldozerinis stūmimas Seime nusakė kairumo krizę.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas A.Butkevičius įsitikinęs, kad jo partijos prestižui neabejotinai pakenkė prieš rinkimus išpūsti skandalai.

„Kai kas sako, kad naujasis Darbo kodeksas yra socialdemokratų šūvis sau į koją, bet aš galiu pasakyti, kad geriau šūvis sau į koją, nei šūvis Lietuvai į smilkinį“, – spaudos konferencijoje pirmadienio ryte vaizdžiai kalbėjo A.Butkevičius.

Pasak politiko, apie Darbo kodeksą esą buvo skleidžiama daug neigiamos informacijos. „Bet, kaip ministras pirmininkas, noriu pabrėžti, kad vyriausybės prioritetas yra stiprinti konkurencingumą, spręsti iškilusias problemas“, – sakė LSDP lyderis. Jis taip pat teigė, kad „politiniai skandalai užgožė visą pozityvą“.

Tačiau VDU profesorius G.Mažeikis mano kitaip. Jis teigia, kad apie kairiųjų ir socialdemokratijos nuopuolį Socialinės ir politinės kritikos grupėje „Facebooke“ kalbama jau dvejus metus, ir tai esą nėra tiesiogiai susiję su galimais korupciniais skandalais dėl Vijūnėlės dvaro Druskininkuose ir auksinių šakučių kariuomenei.

„Kur kas ryškiau kairumo krizę nusakė socialdemokratų negebėjimas garbingai derėtis su streikuojančiais mokytojais ir labiausiai – neoliberalaus Darbo kodekso buldozerinis stūmimas Seime.

Kitas reikšmingas nuosmukio simptomas yra negebėjimas artikuliuoti kairiųjų idealų arba viešosios laimės principo. Socialinės laimės ir teisingumo idealai buvo formuluojami konservatorių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo G.Mažeikis.

Pasak VDU profesoriaus, kairiojo konsoliduoto rinkėjo idėja Lietuvoje yra vos gyva.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintautas Mažeikis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintautas Mažeikis

Bumerangu atsisuko ne tik Darbo kodeksas?

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad, vertinant socialdemokratų nuopuolį, nereikėtų visko „sukarti ant Darbo kodekso“.

„Procesas vyko ne vieną ir ne du mėnesius, bet prasidėjo tikriausiai nuo premjero žento istorijos. Po to sekė vienas įvykis po kito. Buvo ir Darbo partijos problemų, individualių problemų su ministrais, nevykusi kampanija... Viskas susidėjo į ganėtinai logišką rezultatą. Jie gavo ketvirtadalį balsų – panašiai, kaip buvusi Andriaus Kubiliaus vyriausybė“, – portalui LRT.lt komentuoja politologas.

Pasak Vilniaus universiteto docentės politologės Lidijos Šabajevaitės, prisidėjo ir premjero „gana nestabili kalbėsena, kai dažnai keičiamos nuomonės“.

Prie viso to, pasak Vilniaus universiteto docentės politologės Lidijos Šabajevaitės, prisidėjo ir premjero „gana nestabili kalbėsena, kai dažnai keičiamos nuomonės“.

„Be to, nors per ketverius metus daug padaryti neįmanoma, socialdemokratai buvo toli gražu nuo vakarietiškų vertybių ir tikrai daug ko nepadarė.

Darbo kodeksas – paskutinis momentas. O kur mokesčiai? Visą laiką girdime pasvarstymus, kad reikėtų, bet absoliučiai nieko nepadaryta. Net ir dabar tik „Lietuvos sąrašas“ ir turbūt Lenkų rinkimų akcija tiesiogiai įvardijo, kad reikalaus progresinių mokesčių“, – pastebi L.Šabajevaitė.

Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio, sunku paaiškinti, kaip socialdemokratai galėjo iššvaistyti tokius politinius resursus, kokius turėjo. Jo teigimu, tiek prieš tai buvusi socialdemokratų kadencija, tiek ši neblizgėjo viešaisiais ryšiais ar politiniu išmanymu.

„Ši partija buvo pasyvi, kabindavosi už tam tikrų dalykų ir į juos įsikabinusi kažkaip važiuodavo ir išvažiuodavo. Anąkart jie buvo užsikabinę už tuometinių konservatorių valdymo klaidų, prastos politikos ir rinkėjai juos įnešė į valdžią. Dabar jie galvojo tai pakartoti, tikėjosi, kad nieko ypatingo nereikės daryti: ekonomika augo, nieko blogo esą nebuvo ir rinkėjai balsuos už stabilumą. Bet, kaip matome, to nebuvo.

Sunku pasakyti, kokie buvo daugumos rinkėjų mentaliniai pokyčiai, bet, jei kalbėtume konkrečiai apie socdemus, paskutiniai kadencijos pabaigos skandalai suvaidino lemiamą vaidmenį, numušant jų reitingą“, – LRT.lt komentavo V.Bruveris.

Pasak apžvalgininko, socdemai ir jų pirmininkas A.Butkevičius nesugebėjo atremti skandalų ir į juos reaguoti adekvačiai: „[Prastą pasirodymą lėmė] net ne tiek skandalai, kiek prasta reakcija į juos. Pirmiausia – jų pirmininko A.Butkevičiaus, kuris įsitraukė į prezidentūros ir opozicijos primestą žaidimą, bijojo ir tikėjosi, kad viskas nurims savaime. Tokia reakcija buvo klaidinga ir, kaip matome, pražūtinga.“

Tačiau, kaip teigia V.Bruveris, LSDP dar nėra „nužudyta“ ir gali turėti efemeriškų vilčių pretenduoti į valdančiąją koaliciją, tačiau šansų esą nėra daug.

Dalis elektorato vis dar jaučia nostalgiją sovietų laikams?

Ryški tendencija šiuose rinkimuose buvo ta, kad buvusios LDDP nariai pakilo socialdemokratų sąraše pagal reitingo balsus: Bronius Bradauskas sąraše buvo išreitinguotas iš 30-os vietos į 15-tą; Gediminas Kirkilas – iš 6-os į 2-ą; Algimantas Salamakinas – iš 16-os į 8-tą; Juozas Bernatonis – iš 17-os į 12-tą; Linas Linkevičius – iš 34-os į 9-tą.

„Reikia suvokti, kad dalis LSDP elektorato tradiciškai yra prosovietiški, jaučiantys nostalgiją sovietų laikams. Socdemai niekaip nesugebėjo atsinaujinti ir, panašu, kad šiuose rinkimuose, kaip ir praėjusiuose, liko daugiausia pensininkų partija – jaunimas nureitinguotas, moterys – nureitinguotos“, – teigia M.Jastramskis.

„Šie rinkimai yra visų socialdemokratų gulbės giesmė, bet [...] ekskomunistinė nomenklatūra visada buvo šios partijos ašis, nešančioji konstrukcija ir pagrindinė jėga.

Matyt, tie rinkėjai, kurie liko su šia partija per rinkimus, apsisprendė be žaidimų apie socialdemokratines vertybes ar pan. Jie sąmoningai balsavo už tą ekskomunistinę nomenklatūrinę politinę jėgą, kokia visada ir buvo LSDP“, – LRT.lt kalbėjo V.Bruveris.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min