Taip R.Šadžius kalbėjo šeštadienį vykusiame socialdemokratų tarybos posėdyje. Jis įsitikinęs, kad tuo metu nutylėjimo taktika buvo teisinga. „Mes iš tikrųjų prie nelabai geros situacijos stengėmės laikyti linksmesnę veido išraišką, kad nekristų žmonių pasitikėjimas, kad tai neužmuštų mūsų ekonomikos“, – teigė politikas.
Tylėjo, kad būtų lengviau išgyventi
R.Šadžius pripažino, kad visa prieš metus turėta informacija rodė artėjančius sunkumus, tačiau tiesiog nenorėta gąsdinti žmonių. „Manau, metai praėjo, dabar galima atskleisti šitą paslaptį. Iš tikrųjų ta informacija buvo“, – bendrapartiečiams kalbėjo politikas.
Pasak jo, tuometinis neformalus opozicijos lyderis Andrius Kubilius socdemus nuolat skatino garsiai kalbėti, kad artėja krizė, tačiau jis esą sunkmetį suvokė tik kaip 17 proc. pasieksiančią infliaciją.
Tačiau buvęs finansų ministras teigia, kad buvo pasirinktas nutylėjimas tam, kad būtų lengviau skolintis pasaulio rinkose.
„Įsivaizduokite, jeigu premjeras ar finansų ministras būtų pasakęs, kad mes numatom labai didelius sunkumus Lietuvos ūkiui. Kas tada būtų įvykę, kas darytųsi pasaulio rinkose ir už kiek skolintumėmės biudžeto deficitui dengti?“, – retoriškai klausė R.Šedžius. Manau, metai praėjo, dabar galima atskleisti šitą paslaptį. Iš tikrųjų ta informacija buvo, – apie ekonomikos krizę kalbėjo R.Šadžius
Kaltina tuometinės opozicijos gerumą
Jis įsitikinęs, kad finansinės problemos prasidėjo dėl to, kad Vyriausybei, neturinčiai daugumos Seime, buvo sunku pasipriešinti parlamentarų užmojams didinti socialines išmokas augant ekonomikai.
„Manau, kad pirmas akmenukas buvo Seimo sprendimas dėl vaiko pinigų įvedimo pilnu mastu nuo 2008 metų. Ir tai buvo padaryta Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovų valia – juk čia vaikai... Neįsivaizduojama, kad prezidentas vetuotų tokį įstatymą“, – aiškino R.Šadžius.
Kiti nepamatuoti ir biudžeto įsipareigojimus didinantys Seimo „gerumo protrūkiai“ buvo valstybės tarnautojų bazinės algos dydžio didinimas iki 490 Lt, sprendimai grąžinti pensijas visiems dirbantiems pensininkams, ilginti vaiko priežiūros atostogas iki dviejų metų, didinti atlyginimus mokytojams ir kitiems biudžetininkams.
Pensijas didino ne dėl balsų
Pasak buvusio finansų ministro, neigiamos Vyriausybės išvados dėl šių įstatymų projektų Seime nesulaukdavo palaikymo, kartais prieš ministrų kabineto siūlymus balsuodavo patys jo nariai.
R.Šadžius mano, kad 2008 m. prieš pat rinkimus iki maždaug 800 Lt padidintos pensijos, tam panaudojant „Sodros“ rezervo milijardus, taip pat buvo rizikingas sprendimas.
„Tai buvo labai rizikingas sprendimas, iš tikrųjų jis išėjo virš „Sodros“ 2008 metų galimybių ir 2009 metais pareikalavo papildomų lėšų. Tačiau aš, tiesą pasakius, džiūgauju dabar, kai matau, kad tuos pinigus iš tų žmonių, kuriems reikėjo pergyventi ne mažiau sunkią 2008 m. žiemą, labai sunku atimti“, – socdemų Vyriausybės veiksmus iš dalies teisino buvęs ministras.
Jis teigė, kad toks sprendimas priimtas ne dėl „balsų pirkimo“, o dėl to, kad mūsų valstybėje pensijos mažiausios iš visų ES narių.
Kirkilas krizę neigė iki galo
Nors dabar socialdemokratai kalba, kad informaciją apie artėjanią krizę jie turėjo, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas iki pat kadencijos pabaigos kartojo, kad Lietuvoje krizės nėra – ją tiesiog išsigalvoja konservatoriai.
„Lietuvoje šiuo metu tikrai nėra ekonominės krizės. Yra daug iššūkių dėl ekonomikos lėtėjimo Europos Sąjungoje ir kitur. Kol kas mes turime didesnį nei 4 proc. augimą. Negirdėjau, kad kas nors vadintų daugiau kaip 4 proc. augimą krize“, – taip praėjusiais metais rinkimų naktį kalbėjo šis politikas.
Socialdemokratai net ir šių metų pradžioje vis dar užsispyrę tvirtino, kad krizės šalyje nėra. „Mes, socialdemokratai, manome, kad krizės nėra“, – sausio 9 dieną naujienų portalas alfa.lt citavo G.Kirkilą.
Kritikavo ir D.Grybauskaitė
Dėl tokio požiūrio G.Kirkilą nuolat kritikavo ne tik konservatoriai, bet ir tuometinė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.
Pavasarį konservatoriai viešai paskelbė 2006-2007 m. Finansų ministerijos parengtas pažymas, kuriose G.Kirkilui buvo siūloma 2008-aisiais formuoti perteklinį biudžetą – esą tai vienintelė galimybė neišvengiamai artėjant krizei dėl Lietuvos ekonomikos perkaitimo turėti šiek tiek minkštesnę pagalvę, kuri padėtų ne taip skausmingai nusileisti.
Į šiuos patarimus atsižvelgta nebuvo, o G.Kirkilas dar kartą pakartojo, kad tokių pažymų išplatinimas yra propagandinė konservatorių akcija, taip siekiant nukreipti dėmesį nuo savo pačių neveiklumo.
