Pasak iniciatyvos įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus, prie „Įgalink“ mokymų prisijungė per 80 susidomėjusių įmonių, kurių darbuotojai turėjo galimybę sudalyvauti mokymų cikluose, apjungiančiuose skirtingas temas: pažintys su negalios tipais, valstybės teikiama pagalba, darbovietės socialumo samprata ir įmonės vykdoma socialinės atsakomybės svarba.
„Šiuos mokymus organizavome pirmą kartą. Matydami statistiką, negalėjome nusisukti nuo skaudžios realybės, kuomet matomas 147 tūkst. nedirbančių negalią turinčių žmonių skaičius, prašosi kelti klausimą: kodėl vis dar nusisukame nuo negalios ir nepriimame jos, kaip žmogaus ypatybės, kuri negali už mus nuspręsti žmogaus noro kurti savo gyvenimą? Į šį klausimą dalyviai bandė ieškoti atsakymo per skirtingas negalias turinčių žmonių istorijas, per supratimą apie psichikos sveikatą ir psichosocialinį darbdavio įvaizdį, orumą bei galiausiai, pamatines žmogaus vertybes“, – mintimis dalijasi kampanijos autorius.
Kaip teigia kampanijos organizatoriai, pažintis su negalia daugeliui būna vengtina, kelianti įvairius jausmus ir net kartais verčianti jaustis nepatogiai. Visos šios dedamosios atsiranda iš nežinojimo, visuomenėje vyraujančių stigmų, išankstinių nusistatymų prieš negalią turinčius žmones, todėl tokie mokymai, formuoja suvokimą į socialinį jautrumą.
Pasitikėjimas žmogumi
Uždaromojo renginio metu buvo keliama diskusija tema: „Diagnozė ir aš: ar galiu būti Tavo darbuotojas?“. Joje savo patirtimi pasidalijo Tomas Eicher-Lorka, Martynas Vitkus bei Mindaugas Baltuška, kurie gyvenantys su skirtingomis negaliomis kalbėjo apie savo asmenines patirtis ir norus, ne tik būti darbo rinkos dalimi, bet ir skatinantys visuomenės suvokimą, kad negalią turintys žmonės geba pasitikėti kitu žmogumi, todėl taip pat viliasi sulaukti grįžtamojo ryšio.
„Niekada nerasime išėjimo iš šio užburto rato, kuomet negalią turintys žmonės, visuomenėje, dažnai tampa nematomais, nes noro procese daryti pokyčius dalyvauja tik viena pusė – negalią turintys žmonės. Mes galbūt kažkam atrodom šiek tiek marsiečiai, nes žmogus gyvenantis be negalios nežino, ką mes galime iš tikrųjų. Sužinoti galima tik per pažintį, šių žmonių priėmimą“, – atvirauja Mindaugas Baltuška, kuris akrobatinio triuko metu patyręs traumą gyvena su judėjimo negalia.
Remiantis 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, net 80 proc. galinčių dirbti žmonių, bet gyvenančių su autizmo spektro sutrikimu yra nedirbantys asmenys, nes darbo rinka vis dar šiuos žmones selektyviai iš jos išstumia. Diskusijos metu buvo keliamas klausimas: kodėl daugelis žmonių, o ypač tėvų, slepia autizmo spektro sutrikimo diagnozę? „Slepia dėl to, nes negalia, tai lyg barjeras, kuriame slypi būtinybė tam tikrų sienų, kurias nugriauti yra labai sunku. Daugelis autistiškų žmonių, viešai neišdrįsta pasakyti apie savo negalią, nes niekada negali žinoti, kaip į tai reaguos darbovietė, aplinka bei, kokie stereotipai ten vyrauja. Nors man pačiam buvo didelis atradimas suprasti, kad galiu suvokti pasaulį kitaip nei visi“, – asmenine patirtimi dalijosi diskusijos dalyvis Tomas Eicher-Lorka, kuris nuo vaikystės susipažino su autizmo spektro sutrikimo diagnoze.
Darbo rinkos didžiausia klaida – neleisti bandyti
Diskusijos metu buvo aptartos dažniausios darbdavių klaidos, kurios stabdo negalią turinčių žmonių integravimą į darbo rinką. „Jei žmogus turi negalią, jam neleidžiama pasibandyti, parodyti savo turimas kompetencijas darbui bei turimas gyvenimiškas patirtis. Tokiu atveju, darbdavys praranda progą turėti atvirą bei lojalų darbuotoją. Atėjus suvokimui, jog esami tas pats žmogui, išvengsime klaidų, kurios stabdo pokytį“, – atviravo Martynas Vitkus, kuris nuo gimimo gyvena su regėjimo negalia.
Taip pat uždaromojo renginio metu, savo įgyta ilgamete patirtimi apie lyderystę kalbėjo „Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustienė. „Supraskime, kad turime ugdyti pasitikėjimą žmogumi, kad negalią turintis žmogus GALI pats padaryti nerealius dalykus, būti lyderiu ir kurti vertę, taip pasiimant kitą žmogų už rankos ir vedant jį teisingu keliu“.
VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus teigimu, „Įgalink“ mokymai, kaip ir kampanijos simboliu tapęs pienės žiedas turi augti, skleistis ir pasėti gerąsias patirtis. „Tikiu, kad tokie mokymai yra itin svarbūs visuomenei, kurioje yra labai daug skirtingų žmonių, su skirtingais poreikiais, bet tais pačiais tikslais. Priimti turime kiekvieną, nes tai žmogiška, atstumti yra lengviausiai, nes bijome pokyčių, o juk pokyčiai keičia, veda į gėrį, kurį vis dažniau pametame kasdienybėje. Tikiu šiuo pienės žiedu, jo menančiu ryškumu ir ta stipria savybe, jog piktžoles reikia pradėti naikinti nuo savęs, kurios yra mūsų viduje. Juk kiek savęs duodi pasauliui, tiek tavęs jame ir lieka“, – viltingomis mintimis dalijasi Dalius Stankevičius.
Organizatoriai dėkoja visiems, kurie prisidėjo ir tapo šios kampanijos dalimi. Socialinė Iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie renginius, laidas ir socialines kampanijas galite sužinoti čia. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, įkvėptus sergančiųjų bendruomenei priklausančių herojų istorijomis.
