Pozityvių pavyzdžių jau dabar – apstu. Pavyzdžiui, Biržų rajono Kučgalio bendruomenė ėmėsi verslo ir įkūrė vienintelę miestelio parduotuvę. Molėtų rajono bendruomenės „Meniškas kaimas“ nariai ne tik patys užsiima tradiciniais amatais, bet ir moko jų atvykusiuosius iš kitų vietų
Tai tik keli pavyzdžiai, iš kaimo bendruomenių veiklos, kurių atstovai pradėti Bendruomenių metus susirinko Vilniaus rajono Šumsko miestelyje. Čia veikia daugiafunkcinis centras, įrengta sporto salė, biblioteka ir dar retas Lietuvoje multisensorinis kambarys.
Jeigu savivaldybės dalintųsi savo pareigų našta su bendruomenėmis, tai ir vienoms, ir kitoms būtų lengviau išgyventi.
Tačiau tuo pačiu įvairių rajonų bendruomenių ir vietos veiklos grupių, kuriose dirba ir vietinės valdžios bei verslo atstovai, vadovai pripažįsta, kad nestinga ir rūpesčių. Vienos iš jų – girtavimas, bedarbystė. Tiesa, jas sėkmingai jau sprendžia kai kurios bendruomenės.
„Mūsų koordinacinio centro dėka yra įkurtas specializuotas pagalbos centras. Be to, teikiama nemokama psichologo ir teisininko pagalba įvykus smurtui artimoje aplinkoje“, – džiaugėsi Šilalės r. kaimo bendruomenių koordinacinio centro vadovė Teresė Jankauskienė.
„Jeigu savivaldybės dalintųsi savo pareigų našta su bendruomenėmis, tai ir vienoms, ir kitoms būtų lengviau išgyventi. Bendruomenės yra arčiausiai žmonių, tad žino, kokios problemos, kaip galima greičiausiai pagelbėti“, – teigė Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė.
Dabar kaimuose veikia 1 700 vietos bendruomenių, dar šimtas jų susibūrę miestuose.
Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, šiemet bendruomenių veiklai skatinti skirtas milijonas eurų. Kurti verslus, įgyvendinti kitus projektus, bus galima lėšų gavus iš įvairių programų.
