-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 08 10

Socialinės pažangos indekse Lietuva – 34 vietoje

JAV pelno nesiekianti organizacija Social Progress Imperative (liet. Socialinės pažangos imperatyvas), bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – tarptautine audito ir verslo konsultacijų įmone Deloitte bei kitomis organizacijomis, paskelbė kasmetinį Socialinės pažangos indeksą. Šiemet iš viso reitinguotos 133 valstybės, tarp kurių Lietuvai skirta 34-oji vieta (praėjusiais metais – 35-oji).
Gedimino kalnas
Gedimino kalnas / Šarūnės Janušonytės/15min nuotr.

Estija užėmė aukščiausią poziciją Baltijos šalyse – 23-ąją, o Latvija – 36-ają.

Socialiai pažangiausia šalis šių metų indekse yra Suomija, surinkusi 90.09 balo (maksimalus balas – 100), šiek tiek atsilieka Kanada – 89.49 balo, o trečioje vietoje – Danija (89.49 balo).

Tyrime valstybės reitinguojamos pagal 12 sudėtinių dalių ir 53 rodiklius, įskaitant mitybą, sveikatos apsaugą ir sveikatingumą, švietimą, sanitarines sąlygas, asmeninį saugumą, informacijos sklaidą, toleranciją, aplinkos užterštumo lygį, asmens teisių užtikrinimą bei kt.

Remiantis tyrimo rezultatais Vidurio Europos regione, akivaizdu, kad Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Kroatija, Slovakija, Lenkija, Čekija ir Slovėnija yra išties pažangios valstybės mitybos ir pagrindinių sveikatos priežiūros poreikių patenkinimo srityse, tačiau vis dar atsilieka sveikatingumo/sveikatinimo srityje. Slovėnijai, kur ypač aukšti laisvės pasirinkti ir tolerancijos rodikliai, skirtas didžiausias socialinės pažangos balas visame regione (84.27; 20 vieta bendrame indekse). Tuo tarpu kitos postsovietinės šalys nuo jos atsilieka.

Net 14 iš 20-ies aukščiausias pozicijas indekse užimančių valstybių yra Europos Sąjungos (ES) arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės. Bendra tendencija yra ta, kad ES ir ELPA narių socialinės pažangos rodikliai išties geresni, lyginant su valstybėmis, kurios nepriklauso minėtoms organizacijoms. Tačiau naujosios ES narės, pavyzdžiui, Rumunija ir Bulgarija, akivaizdžiai atsilieka nuo senbuvių. Nestebina tai, kad Šiaurės šalys, kuriose didelis dėmesys skiriamas socialiniam saugumui, patenka į aukščiausias indekso pozicijas Europoje.

2016 metų indekse taip pat skelbiama išvada apie jaunimo situaciją pasauliniame socialinės pažangos kontekste. Beveik pusė jaunų žmonių gyvena žemos socialinės pažangos valstybėse (pvz., Afrikos žemyno valstybėse, Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir kt.), neužtikrinančiose savo piliečiams pagrindinių sveikatos priežiūros, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų, saugumo poreikių bei teisės į asmeninę laisvę.

„Socialinė pažanga yra stabilumo ir konkurencingumo garantas, nes akivaizdu, jog pasaulyje ekonomikos nesugebėtų klestėti nei be sveikos ir išsilavinusios visuomenės, nei be pažengusios infrastruktūros, efektyvios teisinės sistemos, taikos ar tolerancijos“, – teigia Deloitte biuro Lietuvoje vadovaujantysis partneris Saulius Bakas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius