Dalis sostinės politikų piktinasi, kad šilumos tiekėjai – „Vilniaus energija“ – renkasi lengviausią kelią ir ne patys reikalauja atsakomybės iš skolininkų, o pasirašė sutartį su Vilniaus savivaldybe, kad ši sumokėtų už nemokius savo nuomininkus, o tada bandytų iš jų tuos pinigus išsiieškoti.
„Socialinių būstų gyventojai turėtų patys sudaryti sutartis su „Vilniaus energija“, tuomet ši bendrovė pati ir turėtų išieškoti skolas. O dabar visa skola, kuri per metus siekia net 2 mln. Lt, yra permetama savivaldybei. Šiuose butuose gyvena socialiai remtini asmenys, kurie dažnai įsiskolina, todėl, matyt, privati struktūra negali sau leisti tiek daug dirbti išieškodama skolas, nes kur kas paprasčiau tiesiog pasiimti pinigus“, – tvirtino savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis. Jis įsitikinęs, kad „Vilniaus energija“ turėtų pasirašyti šilumos tiekimo sutartis tiesiogiai su socialinių būstų nuomininkais.
Teismai įpareigoja savivaldybę
Mokėti privalo turto savininkas. Juk jei privatus savininkas išnuomoja kažkam butą, jis vis tiek privalo sumokėti nuomininkų paliktas skolas, – teigė E.Vilkickas.Savivaldybės administracijos Teisės departamento, kuris ir ruošė sostinės savivaldybės bei „Vilniaus energijos“ sutartį, direktorius Egidijus Vilkickas tvirtina, jog teismuose ne kartą bandyta įrodyti, kad paslaugų tiekėjai turėtų pasirašinėti sutartis tiesiogiai su nuomininkais ir pastarieji mokėtų savo skolas, tačiau teismų nutartys byloja priešingai – savivaldybė yra socialinių būstų savininkė, todėl būtent ji ir turi kompensuoti susidariusias skolas.
„Teisės aktai ir Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad mokėti privalo turto savininkas. Juk jei privatus savininkas išnuomoja kažkam butą, jis vis tiek lieka atsakingas ir privalo sumokėti nuomininkų paliktas skolas“, – teigė E.Vilkickas.
Anot pašnekovo, savivaldybė sumokėjusi skolas kreipiasi į teismą su ieškiniu ir gali išsireikalauti iš skolininko tuos pinigus, taip pat savivaldybė turi galimybių nuomininkus, nemokančius mokesčių, iškeldinti. „Ne vieną kartą kreipėmės į Energetikos, Ūkio ministerijas, Vyriausybę, kad savivaldybei būtų padaryta išimtis ir ji, kaip butų savininkė, nebūtų įpareigota mokėti mokesčius už savo nuomininkus, tačiau toks siūlymas pritarimo nesulaukė“, – sakė E.Vilkickas.
Ketina sutaupyti
Teisės departamento direktoriaus teigimu, savivaldybės pasirašyta sutartis su „Vilniaus energija“ ne tik nepadidins savivaldybės išlaidų, bet ir leis šiek tiek sutaupyti.
„Vilniaus energija“ dėl susidariusių skolų kreipdavosi į teismą, jį laimėdavo ir mes būdavome priversti ne tik sumokėti skolas, bet ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Vien pernai tokių bylų turėjome apie 1200–1500, kiekvieno buto skola siekdavo po 2000–4000 Lt, o bylinėjimosi išlaidos per metus siekdavo dar apie 600 tūkst. Lt. Dabar bylinėjimosi išlaidos bus gerokai mažesnės, nes į teismą bus kreipiamasi vieną kartą dėl visų skolų“, – aiškino E.Vilkickas.
„Vilniaus energija“ pagal naująją sutartį įsipareigojo ir tiesiogiai pasirašinėti sutartis su mokiais nuomininkais, įsikuriančiais naujos statybos socialiniuose būstuose. Jie patys moka už sunaudotą šilumą, tačiau jeigu skola susidaro už tris ar daugiau mėnesių – ją padengti vėl tenka savivaldybei.
Anot Vilniaus savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vyr. specialistės Birutės Stankevičienės, skolininkų yra kelios kategorijos: vieni praranda darbą ir nemoka už tiekiamas paslaugas, bet vėl įsidarbinę pradeda mokėti. Kitų pajamos yra tik socialinės pašalpos arba jie negauna jokių pajamų. Iš tokių asmenų išieškoti skolas itin sunku.
Socialinio būsto nebestato
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė turi apie 4200 socialinių būstų, tačiau poreikis kur kas didesnis – eilėje gauti tokį butą laukia dar 5600 šeimų. Paskutinis namas, kuriame įsikūrė socialiai remtinos šeimos, Vilniuje pastatytas dar 2009 metų viduryje. Šiuo metu yra suprojektuoti trys namai Naujojoje Vilnioje, kurių bendras plotas net apie 10 tūkst. kv.m, tačiau Vyriausybei neskyrus pinigų statybos net nepradėtos.
