-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 09 21

Sodų bendrijų bėdos sprendimų nesulaukia

Neprižiūrimi keliai, prasta infrastruktūra, per maža elektros galia, apleisti sklypai ir kitos bėdos – į uostamiesčio savivaldybę susirinkę Klaipėdos ir rajono sodų bendrijų atstovai žėrė susikaupusias problemas ir neslėpė apmaudo.
Didžiausiuose Lietuvoje „Dituvos" soduose yra apie 6500 sklypų.
Didžiausiuose Lietuvoje „Dituvos" soduose yra apie 6500 sklypų. / J.Andriejauskaitės nuotr.

Klaipėdos apskrityje iš viso yra 32 sodų bendrijos, kuriose yra 17,5 tūkst. sodo sklypų. Susirinkimą surengė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija, joje dalyvavo savivaldybės atstovai, dalyvauti ketino ir ne vieną įstatymo pataisą dėl sodininkų problemų parengęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, tačiau į posėdį jis atvyko šiam priartėjus prie pabaigos. 

Gausiai susirinkę sodų bendrijų pirmininkai ir sodininkai klausėsi Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, bendrovės VST atstovų pateiktos informacijos apie vandentiekio, kanalizacijos, žemės matavimų, elektros tinklų ir kitas aktualijas.

Piktina energetikos bendrovė

J.Andriejauskaitės nuotr./Soduose apstu nuolatinių gyventojų.
Soduose apstu nuolatinių gyventojų.

Bene daugiausiai priekaištų sulaukė VST. Ši bendrovė yra įsipareigojusi perimti soduose esančius energetikos objektus. Šiuo metu jie priklauso sodininkams ir pačios bendrijos turi rūpintis jų atnaujinimu, priežiūra, o bendrovei atitenka visi mokesčiai už elektrą. Didžiausia Lietuvoje, „Dituvos“ sodų bendrija už elektrą per metus sumoka 1,4 mln. Lt, tačiau iš bendrovės negauna nieko.

„Atlikome kadastrinius matavimus, turto vertintojai įvertino elektros objektus 30 tūkst. Lt, o VST įvertino minus 58 tūkst. Klausiau, iš kur tokie skaičiai, jie man atsiuntė formulę, kad objektai nusidėvėję ir tuo viskas baigėsi“, – piktinosi Mažajame kaimelyje esančios sodų bendrijos „Baltija“ pirmininkė Genovaitė Šarkienė. Ji teigė, kad šis klausimas nejuda jau ne vienerius metus.

Iš žmonių sunku surinkti mokesčius už elektrą, VST neatlieka savo funkcijos, parduoda elektrą, o mes atliekame jų darbą. Juk jei aš perku benziną, man nereikia į kolonėlę neštis įrangos, moku tik mokestį, - sakė E.Vaišvila.

„Kiek mes prašėme, dėl elektros galios padidinimo soduose. Iš žmonių sunku surinkti mokesčius už elektrą, VST neatlieka savo funkcijos, parduoda elektrą, o mes atliekame jų darbą. Juk jei aš perku benziną, man nereikia į kolonėlę neštis įrangos, moku tik mokestį. Dėl renovacijos tas pats – visi tinklai seni. VST turėtų besąlygiškai perimti visą energetinį ūkį“, – kalbėjo sodų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas Egidijus Vaišvila.

Problema – seni tinklai

Bendrovės VST Teisės departamento vadovas Linaras Dargis teigė, kad dėl sodininkų elektros tinklų perdavimo kyla problemų.

J.Andriejauskaitės nuotr./Šiuo metu sodų bendrijos tapo kone gyvenvietėmis, tad čia gyvenantiems žmonėms pristinga elektros galios, nes anksčiau statyti energetikos objektai buvo pritaikyti nedideliems sodininkų poreikiams.
Soduose gyvenantiems žmonėms pristinga elektros galios, nes anksčiau statyti energetikos objektai buvo pritaikyti nedideliems sodininkų poreikiams.

„Didžiąją dalį objektų sudaro statyti prieš 20–40 metų, jų būklė prasta, kita problema – bendrijos neturi dokumentų, kuriais pagrįstų nuosavybės teisę į objektą. Paskutiniu metu dažnai skamba balsai, kad energetikos bedrovės turi perimti neatlygintai ar už simbolinę kainą sodininkų elektros tinklus. Tačiau bendrovės gauna pajamas tik iš esamų vartotojų, kurie moka už energiją, jei tektų perimti, tos išlaidos už tinklų sutvarkymą tektų kitiems vartotojams“, – kalbėjo L.Dargis.

Šiuo metu bendrovė yra išpirkusi 25 energetikos objektus. VST aptarnaujamoje teritorijoje yra 547 sodo bendrijos, o kiek energetikos objektų – nežinia, nes dažnai vienu jų naudojasi net kelios sodų bendrijos. Išpirkti energetikos objektus bendrovės paprašė pusė bendrijų. Šiuo metu Energetikos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė sodininkų problemoms spręsti.

Bėda šalia bėdos

Sodininkai neslėpė ir kitų problemų – netvarkomi keliai, stinga infrastruktūros. Pasak E.Vaišvilos, savivaldybės nėra linkusios net ir prašomos sodininkų rašyti paraiškų Europos Sąjungos lėšoms gauti. „Egzistuoja problema ir dėl apleistų sklypų, sodų administracija neturi įgaliojimų, kaip nubausti netvarkingus narius. Gausybė apleistų, žolėmis apaugusių ar statybinio laužo priverstų sodų, klesti nelegalios statybos, kažkas turi visa tai reguliuoti“, – sakė pirmininkas.

G.Šarkienė teigė, jog į savivaldybę jau seniau kreipėsi dėl atliekų rinkliavos. „Suprantu, kad turime mokėti už šią paslaugą, bet jei žmogus turi sodą, butą ir garažą, tada moka trijose vietose. Yra sodininkų, kurie pusę metų gyvena sode, tokiu atveju mokesčiai turi būti paskirstomi“, – įsitikinusi pirmininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius