Didelio pastato sienas archeologai atkasinėjo 3 mėnesius. Tyrimai buvo pradėti, nes sovietmečio gamyklų teritorijoje, senajame Paplaujos rajone, statomi daugiabučiai gyvenamieji namai. Iki šiol archeologai neturėjo kuo girtis, nebent buvusių medinių pastatų liekanomis. Tačiau atkastieji mūrai – gerai išlikę.
Smuklė Paplaujos rajone veikė apie 200 metų. Nuo jos anksčiau prasidėjo Juodasis kelias, vedęs Vilnios slėniu iš miesto. Upė turėjo net kelis iškastus kanalus, 10 užtvankų.
Pasak archeologų, sovietmečiu šioje vietoje statant gamyklas žemė pakelta apie 4 metrus, todėl po žeme buvo likę ne tik pamatai, bet ir smuklės pirmojo aukšto sienų fragmentai. Šalia stovėjęs malūnas šiandien palaidotas po asfaltu, tiesiant magistralinę Drujos gatvę.
Investuotojai, ketinę čia statyti gyvenamuosius namus ir biurų pastatus, teigia lauksią paveldo specialistų išvadų.
„Šitoj vietoj tikrai mes ieškosime sprendimų, tam yra architektai, archeologai, tam yra specialistai, ir mes visus susodinę prie apvalaus stalo iš tikrųjų rasime geriausią būdą. Mes esame tikrai suinteresuoti tiek, kiek tai yra įmanoma, ir tiek, kiek tai yra įdomu visuomenei“, – sakė „Darnu group“ komunikacijos vadovė Olga Malaškevičienė.
Archeologų teigimu, atkasti sienų mūrai yra vertingi, tačiau reikėtų architektūrinių tyrimų, kurie nustatytų svarbiausią – seniausiąją smuklės dalį.
