„Kaip ir prieš 400 metų, kaip ir prieš 190 metų, kaip ir prieš 30 metų, laisvę tenka nuolatos ginti. Ir nors mes savo laisvę iškovojome, į rytus nuo mūsų, deja, niekas nepasikeitę: valdžią užėmę tironai kėsinasi į mūsų kaimynų, o ir į mūsų pačių laisvę. Todėl šiandien turime prisiminti sukilimo šūkį – „už mūsų ir jūsų laisvę“, – savivaldybės pranešime sakė meras Remigijus Šimašius.
Istorikas Norbertas Černiauskas teigė, kad šio mūšio paminėjimas – itin svarbus miesto istorijai. Prie Vilniaus įvykusios Panerių kautynės – didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Lietuvos sostinės.
„Ši data svarbi dėl dviejų dalykų. Panerių kautynės reprezentuoja Vilniaus, kaip svarbaus kultūros ir politikos metropolio, statusą. Tai rodo šio miesto svarbą visame regione, dėl jo kovojo jungtinės lietuvių ir lenkų pajėgos. Be to, tai – turbūt didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Vilniaus mūsų šalies istorijoje. Vargu, ar rasime kitą kartą, kuomet dėl sostinės būtų buvę surinktos tokios pajėgos“, – pasakojo istorikas.
2001 metais šalia Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti. Monumentą projektavo žymus Lietuvos skulptorius Konstantinas Bogdanas.
190-ųjų sukilimo ir Panerių kautynių metinių proga Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė vėliavą, pastatė iš tolo matomą nuorodą, įrengė teritorijos, koplytėlės ir kryžiaus apšvietimą.
1830-1831 metų sukilimu lietuviai ir lenkai siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos, tačiau sukilimas nepavyko, o jo vadai ir organizatoriai buvo nubausti mirties bausme, aktyviausi dalyviai – išsiųsti rekrutais į Kaukazą, Sibirą.
Panerių kautynės vyko 1831 metų birželio 19 dieną, Antano Gelgaudo vadovaujami sukilėliai mūšį dėl Vilniaus pralaimėjo prieš gausesnes Rusijos pajėgas: kautynėse dalyvavo 12,6 tūkst. sukilėlių su 28 patrankomis, Rusijos pusėje – 20 tūkst. karių su 87 patrankomis.
