Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 1d. 09:04 , Atnaujinta: 2018 gruodžio 1d. 14:10

A.Gaidamavičius eitynėse prieš miškų kirtimą: ministras patarimų neklausė

Eitynės prieš plynus kirtimus
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Eitynės prieš plynus kirtimus

Šeštadienį Vilniuje šimtai žmonių susirinko į eitynes „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“, skirtas pareikšti protestą dėl plynų kirtimų miškuose. Nuo Katedros iki Seimo žygiavusi eisena galiausiai sulaukė ministro Kęstučio Navicko.

Eitynes organizavo ne bet, kas o ministro visuomeniniu patarėju rugsėjo pabaigoje tapęs gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Tiesa, 15min jis sakė šių pareigų realiai niekada nėjęs, nes ministras esą neįsiklausė nė į vieną jo patarimą. Todėl gamtininkas ketina trauktis iš visuomeninio K.Navicko patarėjo pareigų.

„Dar kol kas formaliai esu, bet iš tikrųjų net formaliai nebuvau įtrauktas iš tikrųjų. Faktiškai. Kiek aš siūliau sprendimų – nė vieno nepriėmė. Aš manau, kad tai buvo daugiau viešųjų ryšių akcija“, – sakė jis.

Gamtininko teigimu, šeštadienio akcija – palaikymo, o ne protesto.

„Galiu pasakyti, kad po Labanoro žygio spalio 13 d. situacija nė kiek nepasikeitė. Ten tie planai ministerijos, kad simboliškai sugriežtins saugomų teritorijų kirtimą, jie apskritai bus tik kitais metais. Kadangi dabar labai svarbus numatomas įstatymo svarstymas apskritai plynų kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose, kas kardinaliai pakeistų situaciją į gerą pusę, tai mes atėjome palaikyti tų Seimo narių, kurie už tą įstatymo projektą“, – sakė A.Gaidamavičius.

Pasak jo, eitynėse dalyvavo Latvijos kolegos, daug mokslininkų – etnologas Libertas Klimka, daktaras Dainius Radzevičius, profesorius Leonardas Rinkevičius.

Į eitynes iš Širvintų rajono atvykę Šarūnas ir Giedrė Kondrotai sakė, kad medžių negalima kirsti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eitynės prieš plynus kirtimus
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eitynės prieš plynus kirtimus

„Atėjome, kad žmonės Seime suvoktų, kad miškas nėra tik medis, kaip vienetas, kad miškas yra visuma, kad pagaliau prabustų jų sąmonė, jų akys atsimerktų, kad jie suprastų tai“, – sakė eitynių dalyvis.

Pasak jo, kirtimai toliau vyksta, tačiau kalbėtis galima tik taikiai. Giedrė pridūrė, kad šeima dirba gamtos mokykloje, todėl gerai žino, ką bedrystė su gamta duoda žmogui.

„Rytais su vaikais mes bėgame ir maudomės. Ir žiemą, ir vasarą. Jie dar turi tokį susitikimą su medžiais. Kiekvienas yra išsirinkęs augalą ir su jais kalbasi. Iš tiesų sunku paaiškinti vaikams, kas vyksta. Siūlyčiau ir suaugusiems pabandyti ateiti į susitikimą su medžiu – gal tas pojūtis padės susivokti“, – kalbėjo moteris.

Kiti eitynių dalyviai sakė, kad Lietuva neturėtų naikinti miško, nes galėtų būtent miškus paversti turizmo objektu.

„Nepatikėsit, bet 20-50 m. laikotarpyje visa Lietuva jau yra iškirsta plynai. Ką tai reiškia? Kaskart įstatymu vis mažinamas pjautino medžio storis ir tie medžiai, kuriuos dabar pjauname, yra ūkiškai auginami. Jie nėra tam, kad gamta būtų natūrali“, – aiškino judėjimo „Junkis“ atstovas Bernardas Šatkovskis.

Jo kolega Aldevinas Pukys pridūrė, kad ir medienos pramonei, baldams jau galima rinktis kitas medžiagas arba vežtis medieną iš Rusijos, o kurui naudoti medieną esą išvis nusikaltimas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eitynės prieš plynus kirtimus
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eitynės prieš plynus kirtimus

„Plyni miško kirtimai saugomose teritorijose jau pasiekė tokią ribą, kad kelia grėsmę šių teritorijų išlikimui. Saugomos teritorijos įsteigtos tam, kad jose esančių miškų gamtinė būklė ir rekreacinis potencialas tik gerėtų, bet nedarni miškininkystė metai iš metų tą gamtinę būklę blogino: kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai, krito vietovių patrauklumas, sumenko biologinė įvairovė“, – buvo teigiama akcijos rengėjų pranešime.

Anot jų, Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl plynų kirtimų europinės svarbos saugomose teritorijose.

Visuomeninės organizacijos „Už Lietuvos miškus“ ir „Gyvas miškas“ inicijavo ieškinį teismui dėl Vyriausybės padidintos miškų kirtimų normos penkeriems metams. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę atmetė skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad Vyriausybės sprendimas turi būti laikomas norminiu administraciniu teisės aktu, ir dėl jo atitikties įstatymams ir Konstitucijai turi spręsti Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė rugpjūtį nutarė 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą 2019–2023 metams. Vyriausybės sprendimas leido 11,85 tūkst. hektarų miško (pagal plynojo kirtimo ekvivalentą) plote iškirsti iki 3,62 tūkst. kietmetrių medienos. Iki tol ši norma buvo atitinkamai 11,17 tūkst. ha ir 3,15 tūkst. kietmetrių.

Pastaruoju metu kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų.

Aplinkos ministerija lapkričio pradžioje pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.

Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina daugiau kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:17
00:52
08:29

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min