Sekite 15min Google
Sprendimą dėl to liepos pradžioje priėmė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija. Idėją įrengti skverą ketinama aptarti ir suderinti su vietos bendruomene, o galutinį sprendimą turės priimti sostinės taryba.
„Komisija kartu su savivaldybės administracija ieško tinkamos vietos Medininkų didvyrių skvero vardo suteikimui. Tai turime keletą alternatyvų, dabar esame apsistoję ties viena vieta Žirmūnuose, bet eisime pas bendruomenę pasiklausti, kaip jie matytų tokį pavadinimą toje vietoje, nes ten ta vieta yra atnaujinama, bet ten yra ir vaikų žaidimų aikštelė, tai darysime diskusiją su bendruomene ir matysime, kaip seksis“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.
Šiuo metu numatoma, kad Medininkų didvyrių skveras atsirastų netoli Angelų Sargų skvero, skirto atminti žuvusius policijos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus.
Anot jos, galutinai nėra sutarta ir dėl pavadinimo, tačiau aukų artimieji išsakė norą, kad erdvei būtų suteiktas Medininkų didvyrių pavadinimas.
„Bet čia irgi gal diskusijų klausimas, kaip tas skvero pavadinimas galėtų skambėti. Tai, kadangi tikrai norime atsižvelgti ir į artimųjų lūkesčius, ir į bendruomenės lūkesčius, tai gali būti, kad šis procesas šiek tiek gali užtrukti, bet aš manau, kad tikrai tą pavadinimą tinkamą atrasime ir ta vieta tinkama atsiras visiems tinkama, turėsime pagarbos vietą Vilniuje šiems žmonėms“, – dėstė tarybos narė.
K. Gogelienės teigimu, galutinį sprendimą dėl skvero planuojama priimti šį rudenį.
Medininkų žudynių metu žuvusio pareigūno Stanislovo Orlavičiaus sūnus Šarūnas Orlavičius sakė, kad dėl įamžinimo į savivaldybę kreipėsi Medininkų žudynių aukų artimieji.
Pasak jo, prieš keliolika metų sostinės taryba nusprendė aukų atminimą įamžinti jų vardus suteikiant gatvėms.
„Jos buvo pavadintos, tiktai kad tų gatvių, na, realiai nėra. Ten galbūt kada nors jos ir bus, bet jau praėjo 14 metų, dar tų gatvių nėra. Na, ir iš tikrųjų nuvykus ten pažiūrėti į tas vietas, kur pavadinta, tai ten net privažiavimo realiai nėra – ten pievos ar krūmynai kažkokie, tokie šabakštynai“, – BNS pasakojo Š. Orlavičius.
„Kažkaip taip liūdna pasidarė, sakome, vis tiek pareigūnai, saugoję sieną, laisvės gynėjai, kažkaip norėtųsi, kad sostinėje pagarbiai, deramai būtų įamžintas jų atminimas“, – pridūrė jis.
Pasak žuvusio pareigūno sūnaus, dar laukia diskusija, kaip erdvė turėtų atrodyti, tačiau pats komisijos sprendimas jį nudžiugino.
„Mums kaip artimiesiems, aš manau, net ir apskritai, valstybei yra svarbu skleisti tą istorinę žinią, kad buvo tokie įvykiai, kad ir šitie pareigūnai buvo nepriklausomybės gynėjai, kurie saugojo tą sieną. (...) Kadangi tai buvo policijos ir muitinės pareigūnai, galbūt kažką galima bendradarbiauti ir su šiomis institucijomis, gal jos irgi turės kažkokių idėjų iš savo perspektyvos, kaip va tą apipavidalinimą galima būtų susieti su Medininkų žudynėmis ir su Medininkų žudynių aukomis“, – kalbėjo Š. Orlavičius.
Kaip rašė BNS, liepos 31-ąją sukako 35 metai, kai 1991 metų ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus.
Per omonininkų išpuolį nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius.
Išgelbėti pavyko vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę.
Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.
Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.