Jonavos savivaldybės ekologė Rasa Ilonienė LŽ teigė tokių grėsmingų rezultatų nesitikėjusi: „Taršos židiniui likviduoti prireiks labai didelės pinigų sumos. Teiksime paraišką Europos Sąjungos struktūriniams fondams. Tikimės, jog finansavimą gausime. Tada savivaldybei tektų padengti tik dalį išlaidų.“
Specialistės įsitikinimu, užterštą aplinką būtina sutvarkyti. „Bet kokia gamtos tarša atsisuka prieš žmogų: užterštame grunte užauga žolė, kuria šeriamos karvės, o jų pieną vartoja žmonės“, – sakė LŽ R.Ilonienė.
Pasak ekologės, gerai, kad buvusią raketinę bazę iki šiol gaubusios paslaptys jau įmintos. Jonavos rajono gyventojai šnekėjo, jog bazės teritorijoje matydavo primėtytų buteliukų su rusiškais užrašais „nuodai“, po žeme rado iškastą ilgą tunelį. Sklido įvairių kalbų apie žemės užterštumą, bet tikros informacijos nebuvo.
„Žmonių svarstymai apie dar didesnę taršą, manau, irgi nelaužti iš piršto – tokias prielaidas iš tiesų galima daryti. Ką sako vien faktas, kad čia buvo laikomos branduolinių raketų galvutės? Anksčiau manėme, jog ši teritorija gali būti užteršta ir raketiniu kuru. Laimė, tai nepasitvirtino. Dabar jau galiu teigti, kad raketinė bazė yra visiškai ištirta“, – dėstė specialistė.
Jei pavyktų gauti ES paramą, valymo darbus galima būtų baigti iki 2011 metų. Labiausiai užterštas gruntas bus vežamas į specialias aikšteles ir utilizuojamas, o mažiau užterštas – valomas vietoje.
Strateginės paskirties kariuomenės branduolinio raketinio ginklo bazė pradėta statyti 1959 metais. Joje buvo įrengta visa objektams reikalinga infrastruktūra – didelio galingumo branduolinių galvučių saugykla, jų priežiūros bazė, raketų saugyklos, paleidimo aikštelės, specialaus autotransporto garažai, degalinės, štabas, slėptuvės, kareivinės.
Dabar vis daugiau girdėti kalbų, kad rusų palikimą būtų galima panaudoti turizmo reikmėms, tačiau kol ši teritorija bus nesutvarkyta, apie tai anksti šnekėti.
