Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sparčiai didėjantys renovacijos mastai: Lietuvoje jau atnaujinta per 2 000 daugiabučių

Renovuotas daugiabutis, Akmene, Sodo-7
BETA / Renovuotas daugiabutis, Akmene, Sodo-7
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
10
A A

Pradėta įgyvendinti dar 2005 metais Lietuvos daugiabučių renovacija didžiausią pagreitį įgavo per pastarąjį penkmetį. Šiuo laikotarpiu įgyvendinta du trečdaliai visų projektų, o kitąmet žadama pabaigti dar apie 500 daugiabučių. Kaip tokie renovacijos tempai veikia žmonių gyvenimą, šalies ekonomiką, statybų sektorių? Ar pavyks išlaikyti tokius mastus ir kokie iššūkiai laukia renovacijos netolimoje ateityje?

Lūžis

Apie renovacijos Lietuvoje rezultatus pastaruosius metus kalbama vis garsiau. 2013–2016 m. šalyje modernizuoti jau 1507 daugiabučių, skaičiuojama, kad atnaujintuose būstuose gyvena 50 tūkst. Lietuvos šeimų arba arti 100 tūkst. šalies gyventojų.

2013–2016 m. šalyje modernizuoti jau 1507 daugiabučių.

Atsakymą, kodėl renovacijos rezultatai akcentuojami būtent dabar, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pasirengęs iš karto. Pirmasis renovacijos laikotarpis, anot jo, nebuvo toks spartus. 2005–2012 m.

Lietuvoje atnaujinti vos 479 daugiabučiai. „Tada, patvirtinus daugiabučių modernizavimo programą, buvo tikimasi, kad patys daugiabučių savininkai inicijuos renovacijos procesą. Galima sakyti, kad šis etapas prasidėjo sėkmingai, tačiau viską sustabdė 2008-ųjų ekonominė krizė. Bankai nustojo dalinti kreditus, nenorėjo renovacijos ir patys žmonės“, – aiškino pašnekovas.

Tai nekeitė padėties, kad senuosius daugiabučius dėl jų būklės reikia renovuoti, todėl, pasak V.Serbentos, specialistai buvo priversti ieškoti naujų sprendimų, kaip skatinti renovaciją. „Mes, grupelė Lietuvos specialistų, sėdome ir galvojome, kaip alternatyviais būdais spręsti tą renovacijos problemą.

Pirmiausia, buvo kuriamas modelis, sprendžiantis konkretaus miesto – Ignalinos – problemas, o vėliau modelis buvo pritaikytas ir platesnei daugiabučių namų modernizavimo programai. Dabar matome, kad tai davė rezultatų“, – daugiabučių renovacijos intensyvėjimo priežastis aiškino, vienas iš naujojo renovacijos modelio sumanytojų ir rengėjų V. Serbenta.

BETA/Renovuotas daugiabutis, Atgimimo g. 15 (po renovacijos)
BETA/Renovuotas daugiabutis, Atgimimo g. 15 (po renovacijos)

Vienas iš pirmųjų naujojo modelio įgyvendintojų, buvęs Ignalinos meras Bronis Ropė atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikšmingai daugiabučių modernizacijos procesą stumtelėjo ir savivaldybių prijungimas prie jo bei iniciatyvos.

Nuo naujo lango iki rūsio

Didžioji dalis renovuotose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų, pasak V.Serbentos, modernizacija ir gyvenimo kokybe po jos yra patenkinti.

Pasak BETA vadovo, buvo atlikti jau atnaujintų daugiabučių gyventojų tyrimai, kurių metu klausta – ar rekomenduotumėte renovuoti daugiabutį. Neigiamai atsakė vos keli procentai respondentų, pasak V.Serbentos, tai reiškia, kad labai didelė dalis žmonių yra patenkinti. Galiausiai, pasak vadovo, į visus skundus, pastebėjimus yra reaguojama, jie analizuojami ir peržiūrimi. Taip pat atliekami tyrimai – kokie namo rodikliai buvo iki renovacijos, kokie po to.

Nebūna tai, kad vienas aukštas vasarą kaista, o žiemą šąla ar panašiai. Tai investicija į komfortišką gyvenimą.

B.Ropė atkreipė dėmesį, kad labiausiai dar didesniam renovacijos postūmiui, matyt, ir trūksta paprastos informacijos, naudos sklaidos. „Žmogus gauna visą komplektą – naują stogą, naujus langus, įėjimo duris su kodais, vamzdynus, elektros tinklus ir rūsį. Galiausiai, komfortiškai gyvena visas namas. Nebūna tai, kad vienas aukštas vasarą kaista, o žiemą šąla ar panašiai. Tai investicija į komfortišką gyvenimą“, – tikino pašnekovas.

Ne mažiau nei 40 proc. mažiau suvartojimo

Vienas pagrindinių renovacijos sėkmės rodiklių – namo šilumos suvartojimas. V.Serbenta tikino, kad atlikus daugiabučių modernizaciją gyventojai sutaupo nuo 40 iki 70 proc. šilumos. Šis rodiklis atsispindi ir gyventojų sąskaitose, kitaip tariant, pašnekovo teigimu, tai apčiuopiama renovacijos nauda gyventojui.

V.Serbenta tikino, kad atlikus daugiabučių modernizaciją gyventojai sutaupo nuo 40 iki 70 proc. šilumos.

Šiam aspektui pritarė ir B.Ropė, tikindamas, kad energijos taupymas – pats svarbiausias kriterijus, nes būtent tai paskatina gyventojus pasiryžti renovacijai. „Šiuo metu, sumažinus šilumos energijos išlaidas iki mažiausiai 40 proc., gyventojams renovacija galima sakyti atsiperka. Jie moka tą panašią sumą, bet gyvena jau renovuotame name“, – aiškino jis.

Pasak pašnekovų, reikėtų atkreipti dėmesį ir į renovacijos daromą pozityvią įtaką aplinkai. Kiekvienais metais Būsto energijos taupymo agentūros atliekamo renovuotų daugiabučių namų energinio audito ataskaitos duomenimis, didžiojoje dalyje daugiabučių po renovacijos sutaupoma nuo 50 iki 70 proc. šilumos energijos, kas neabejotinai prisideda prie gamtos tausojimo.

Statybų rinkos variklis

Lietuvos darbdabių konfederacijos prezidiumo narys Danukas Arlauskas tikino, kad renovacija – vienas iš statybų rinkos, o tuo pačiu ir šalies ekonomikos, variklių. Per pastaruosius metus į daugiabučių atnaujinimo programą investuota apie 0,5 mlrd. eurų, o tai sudaro 18 proc. praėjusių metų statybos sektoriaus apyvartos, siekusios 2,6 mlrd. eurų.

Per pastaruosius metus į daugiabučių atnaujinimo programą investuota apie 0,5 mlrd. eurų, o tai sudaro 18 proc. praėjusių metų statybos sektoriaus apyvartos.

„Be jokios abejonės renovacija daro svarią įtaką statybų sektoriui, nes jis apskritai yra labai imlus darbo rankoms. Sakoma, kad ateityje gamyklose viskas bus 3D formatu, dirbs spausdintuvai ir žmonių nereikės, bet tokiems dalykams, kaip namų renovacija, visada reikės žmogaus rankų.

Taigi kalbant ne tik apie patį statybų sektorių, bet liečiant ir žmonių užimtumą, tai labai svarbus procesas. Jau dabar darbo vietų pasiūla viršija paklausą, o kuo toliau didinsime renovacijos tempus, matyt, atsiras poreikis ir darbo jėgos iš kitų šalių“, – aiškino D.Arlauskas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad statybų sektorius – vienas iš tų, kuris paliečia daugybę kitų sektorių, todėl jo svarba ekonomikai labai didelė. „Nepamirškime ir to, kad yra naudojama vis daugiau medžiagų, dažų, konstrukcijų ir kitų dalykų. Renovacija – tai ne tik šildymas, bet ir katilinių atnaujinimas, modernizavimas, suaktyvėja prekių pardavimai, eksportas“, – aiškino D.Arlauskas. Galiausiai, pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad mažiau mokėdami už šildymą gyventojai daugiau pinigų išleidžia kitiems dalykams, kas vėlgi – teigiamai atsiliepia ekonomikai.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr./Daugiabutis Sportininku g. 28
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr./Daugiabutis Sportininku g. 28

V.Serbenta akcentavo, kad Valstybės paramą daugiabučių renovacijai reikėtų vertinti kompleksiškai. Kryptingos investicijos, pasak jo, kuria ne tik socialinę gerovę šalies gyventojams, bet ir ženkliai prisideda prie ekonomikos procesų skatinimo. Šiandien renovacijos rinkoje dirba apie 300 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kurių darbuotojai ir jos pačios moka mokesčius į valstybės biudžetą. Remiantis preliminariais skaičiavimais, 1 mln. eurų investicijų sukuria apie 15–17 darbo vietų, o įvairių mokesčių pavidalu į biudžetą šiandien grįžta daugiau kaip 30 proc. investicijų sumos.ą.

Šiandien renovacijos rinkoje dirba apie 300 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kurių darbuotojai ir jos pačios moka mokesčius į valstybės biudžetą.

Renovacijos iššūkiai ateityje

Paklaustas, kokie iššūkiai laukia toliau įgyvendinant daugiabučių renovacijos projektus, B. Ropė atkreipė dėmesį į kelis esminius klausimus. „Ignalinos modelis, manau, yra puikiai pritaikomas kitose savivaldybėse, žmonės irgi jau pasitiki ir tiki renovacijos nauda. Problemėlės yra tik kelios – pirmiausia, reikia sutramdyti privačius daugiabučių administratorius, kurių tikslas – kuo didesnis tarifas, nes jie gauna iš to didesnį procentą. Būtent jie labiausiai ir trukdo žmonėms pasiryžti renovacijai. Matome aiškiai, kad ten, kur yra bendrijos arba savivaldybių paskirti administratoriai, tokių trukdžių nėra ir viskas juda kur kas sklandžiau“, – dėstė pašnekovas.

Antra, pasak B.Ropės, privalu sumažinti renovuotų namų administravimo mokesčius.„Administruoti seną, supuvusį, kiaurą namą ir renovuotą – visiškai skirtingi dalykai. Tačiau administravimo įmonės, aišku, sumažinti administravimo kaštų nėra linkusios. Jos nenori atsisakyti pinigų, todėl siūlo gyventojams tokias pačias paslaugas, kaip nerenovuotam namui. Šitai, mano manymu, būtinai reikia spręsti“, – tikino B.Ropė.

Galiausiai, pašnekovas įvardino ir patį opiausią artimiausiu metu greičiausiai iškilsiantį klausimą – besikeičiančią kompensacijų sistemą. „Iš kur paimsime 40 proc., kuriuos dabar kompensuojame renovuoti savo namus pasiryžusiems gyventojams? Pats šio modelio, kuris įgavo pagreitį Lietuvoje, principas yra toks, kad žmogus po renovacijos turėtų mokėti palyginti panašią sumą kaip ir prieš ją, tik sąskaita susideda iš dviejų dalių – renovacijos kaštų ir eksploatacijos kaštų. Taigi jie moka tą patį, bet turi naujas, patogias gyvenimo sąlygas“, – aiškino B.Ropė.

Bendrovės nuotr./Renovuotas daugiabutis Kauno rajone
Bendrovės nuotr./Renovuotas daugiabutis Kauno rajone

Šiuo metu valstybės ir Klimato kaitos specialios programos lėšomis daugiabučių gyventojams buvo kompensuojama iki 40 proc. daugiabučių modernizavimo lėšų, nuo 2017 metų valstybės parama mažės iki 35 proc. o dar po metų jau sieks 30 proc. Toks paramos dydis išliks iki 2020 m. pabaigos.

Būtent kompensacijų mažėjimą B.Ropė įvardino kaip pagrindinį laukiantį iššūkį – sprendimų, kad renovacija gyventojams „apsimokėtų“ ar jų per daug finansiškai neskausmintų, paieška.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min