Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Specialistai: audros krantams didelės žalos nepadarė

Audringa Baltija pirmadienio popietę.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt / Audringa Baltijos jūra pasiglemžė nemenką dalį paplūdimio.
Šaltinis: 15min
0
A A

Trečiadienį Palangoje susirinkę krantotvarkos specialistai konstatavo, kad sausio 5 d. pajūryje praūžusi audra kurorto krantams itin didelių nuostolių nepadarė.

„Tragedijos tikrai nėra. Erozuota viena paplūdimio dalis, kažkiek smėlio išnešta, tačiau jis nusės kitoje pajūrio vietoje“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, vadovaujantis ministro įsakymu sudarytai ir kurorte posėdžiavusiai Pajūrio krantų tvarkymo programos konsultacinei darbo grupei.

Krantotvarkininkai pripažino, jog sausio pradžioje praūžusi audra turėjo įtakos Palangos krantų būklei, tačiau taip pat akcentavo, jog pasekmės galėjo būti kur kas skaudesnės, jei kurorto paplūdimiai nebūtų jau keletą metų iš eilės maitinami smėliu. „Audrų periodu jūra pakilo daugiau kaip pusę metro, dalis paplūdimio liko po vandeniu. Tai – natūralus gamtos reiškinys, tačiau ateis pavasaris ir situacija pagerės. Krantų tvarkymo programa duoda rezultatų, tad šiandien galime pasidžiaugti, kad einame teisingu keliu“, – kalbėjo L. Budrys.

Specialistai konstatavo, jog paskutinės audros metu stiprūs vėjai užnešė ir Rąžės upelio vagą, tad vanduo, nebegalėdamas tekėti įprastai, susirado kitą kelią, taip padarydamas išgraužą kopose. „Smėlio tekėjimą turime valdyti, todėl pirmas neatidėliotinas darbas, ką Savivaldybė ir padarė –atstatė upelio vagą“, – sakė L. Budrys.

Savo akimis įvertinę situaciją pajūryje, krantotvarkos specialistai net tik numatė neatidėliotinus veiksmus, būtinus likviduojant štormo pasekmes, bet ir aptarė pasirengimo vasaros sezonui priemones. Kalbėdami apie tolimesnius darbus konsultacinės darbo grupės nariai pripažino, jog už daugiau nei 300 tūkst. litų, numatytų Aplinkos ministerijos bei Palangos savivaldybės, bus galima sutvarkyti kopagūbrį – supinti žabtvores, pakloti takus, atlikti kitus būtinus darbus. „Visa tai turėtų būti vykdoma parengus vietinį techninį projektą, kuriuo būtų numatyta, kuriose pajūrio atkarpose kokių priemonių reikia imtis“, – sakė L. Budrys.

Praėjusiais metais į paplūdimius išpilta 130 tūkst. kubinių metrų smėlio, šios priemonės neatsisakoma ir šiemet – iki vasaros Palangos pajūris bus pamaitintas dar 150 tūkst. kubinių metrų smėlio. Iki gegužės 20 dienos kurorto paplūdimiai bus visiškai sutvarkyti ir parengti vasaros sezonui.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, komentuodamas Palangos krantų būklę, taip pat pripažino, jog audros kyla kiekvienais metais, o jų padariniai ypač skaudūs, kai nėra šaltos žiemos. „Kovoti su natūraliais gamtos reiškiniais neįmanoma, tačiau, kaip ir minėjo krantotvarkos specialistai, priemonių, padedančių sutvarkyti krantus, bus imtasi jau šį mėnesį“, – sakė Š. Vaitkus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min