Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Specialistai: du terminalai keltų grėsmę

Dujų vamzdžiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Dujų vamzdžiai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Specialistai įsitikinę – du terminalai viename uoste yra nerealus planas. Anot bendrovės „Sweco Lietuva“, atlikusio valstybinio terminalo strateginio poveikio aplinkai vertinimą, viceprezidento Aido Vaišnoro, du terminalai vienas šalia kito – neįmanoma saugos požiūriu.

Praėjusią savaitę planus statyti atskirą privatų terminalą išdėstė „Achemos grupė“. Koncerno planuojamas terminalas būtų tokio paties pajėgumo, kaip ir valstybinis, – 3 mlrd. t per metus.  Daugiau nei 1 mlrd. t būtų skirta „Achemos grupės“ įmonėms aprūpinti. Įvardyta ir vieta, kur laivas-dujų talpykla galėtų stovėti. Tai – Smeltės pusiasalis, esantis visa netoli Kiaulės Nugaros, kurią kaip prioritetinę vietą valstybės dujų terminalui yra įvardijusi „Klaipėdos nafta“. „Achemos grupė“ ruošiasi atlikti poveikio aplinkai vertinimą, po kurio ir paaiškės, ar ši vieta tinkama terminalui.

Jei savo planus įvykdytų ir „Achemos grupė“, ir valstybė, du terminalus – Smeltės pusiasalyje ir prie Kiaulės Nugaros – vieną nuo kito skirtų vos 700 metrų.

Anot A.Vaišnoro, gali grėsti „domino efektas“ – du terminalai keltų padidintą riziką saugumui. „Antras aspektas – ekonominė logika. Abu terminalai siekia tiekti tiek dujų, kiek šiuo metu Lietuvai ir reikia. Akivaizdu, kad dabartinių vamzdynų gali ir nepakakti“, – vardijo dviejų terminalų trūkumus specialistas.

Du terminalai apsunkintų ir navigaciją uoste. Paskaičiuota, jog į vieną terminalą, jei šis veiktų visu pajėgumu, per mėnesį turėtų atplaukti du laivai. Atsiradus dviem terminalams uoste navigacija taptų komplikuota.

„Uostas generuoja didelę Lietuvos BVP dalį, todėl negalime pabloginti sąlygų verslui uoste“, – teigė A.Vaišnoras. 

Kiaulės Nugaroje – pigiau

Šiuo metu Lietuva bene brangiausiai Europos Sąjungoje moka už dujas ir yra labiausiai priklausoma nuo vieno tiekėjo. Anot A.Vaišnoro, plaukiojančio tipo terminalas – santykinai pigus ir efektyvus būdas tapti nepriklausomiems.

Beveik 750 mln. Lt kainuojančio laivo-talpyklos ilgis – maždaug 300 m, plotis – 43 m, grimzlė – 12 m. Dabar tokiam laivui įplaukti prie Kiaulės Nugaros ir apsisukti nėra galimybių. „Tačiau atsižvelgus į uosto valymo ir gilinimo darbus – tai bus galima padaryti“, – tikino A.Vaišnoras.

Kiaulės Nugaros privalumas – ši vieta išlaiko visus saugumų reikalavimus, skiriančius terminalą ir gyvenamąją zoną.

Beje, Klaipėdos uostas – maksimaliai saugi vieta užklupus nepalankioms materialinėms sąlygoms. Tai yra vienas didžiausių pranašumų prieš kitą nagrinėtą vietą valstybiniam terminalui – Būtingę. Statyti terminalą Būtingėje būtų kur kas brangiau. Vien bangolaužio statybos atsieitų apie milijardą litų – maždaug tiek, kiek kainuos ir pats terminalas. Be to, iš Būtingės reikėtų nutiesti papildomus vamzdžius, tai atsieitų dar apie 40 mln. Lt.

„Achemos grupės“ numatytą vietą Smeltės pusiasalyje „Sweco Lietuva“ atmetė kaip netinkamą. Pasistačius čia terminalą, visa laivyba prie pusiasalio ir Malkų įlankoje būtų pasmerkta dėl atsiradusios padidintos rizikos zonos.

Statosi ir kaimynai

Naujus suskystintų gamtinių dujų terminalus ketina statyti ir lenkai bei latviai. Neseniai 12 mlrd. tonų pajėgumo terminalą Roterdamo uoste pasistatė olandai. „Klaipėdos nafta“ suskystintų dujų terminalą planuoja pastatyti iki 2014-ųjų.  „Achemos grupė“ tikisi, kad jos terminalas pradės veikti 2013-aisiais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min