Rugpjūčio 12 dieną paėmus vandens mėginius šiose maudyklose, rezultatai rodė taršą: Rąžės upės žiotyse rastas 1,5 karto didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens ir 1,7 karto didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, Palangos bendrojo paplūdimio maudykloje atitinkamai – 1,8 karto didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens ir 2,3 karto didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Pakartotiniai vandens mėginiai tyrimams paimti praėjusį penktadienį. Kitose pajūrio maudyklose tiek Palangos mieste, tiek Klaipėdos mieste ir Neringoje vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Visose tirtose ežerų, tvenkinių, upių maudyklose vandens kokybė atitiko mikrobiologinių parametrų reikalavimus. Tačiau kol kas nėra gauta informacijos apie Kauno miesto paplūdimius ir ar ten tebesitęsia vandens žydėjimas.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos reikalavimais, išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, apie sveikatai kilusią grėsmę turi nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimio skelbimų lentoje bei kitomis komunikacijos priemonėmis ir laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.
Tiriant vandens kokybę rekreacijai skirtose zonose, nustatyta, kad rugpjūčio 13 d. rastas didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius Šiaulių r. Švedės tvenkinyje.
Dėl Panevėžio rajone Ėriškių tvenkinyje, Juodžio ežere, Juodos užtvankoje ties Kerava pastebėto nežymaus, prasidėjusio liepos mėn. pabaigoje vandens žydėjimo papildomos informacijos neturime. Tad šiose vietose kol kas nerekomenduojama maudytis.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės“ įtvirtintomis maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama aktyviai ir operatyviai.
Visuomenė turi būti informuojama ir supažindinama su informacija apie vandens kokybę per žiniasklaidą, savivaldybių interneto svetainėse, taip pat stenduose prie paplūdimių turi būti skelbiami naujausi vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas, jei nustatyta tarša.
Informacijos apie maudyklų vandens kokybę rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje nėra gauta iš Kauno miesto, Varėnos, Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos, Pakruojo, Širvintų rajonų, kadangi tik pastarosiomis dienomis paimti mėginiai tyrimams.
Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos cento interneto svetainėje. Ji atnaujinama iš karto gavus duomenis iš savivaldybių ir laboratorijų.
