Šiuo metu susirūpinimą kelia hepatito A protrūkis mieste, prasidėjęs vasario mėnesį Romų bendruomenėje, ir pamažu plintantis toliau. Susidomėjimą hepatito A protrūkio eiga ir vykdomomis prevencinėmis priemonėmis išreiškė ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Šios infekcinės ligos plitimo sustabdymui teigiamos įtakos turėtų užsikrėtusių asmenų šeimos narių vakcinacija, kuri, pasak pasitarimo dalyvių, tam tikroms socialinės rizikos grupėms turėtų būti prieinama nemokamai.
Dar viena jau primiršta problema – kirmėlinės ligos. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, birželio mėnesį atlikęs epidemiologinį tyrimą viename Vilniaus vaikų lopšelyje – darželyje, nustatė, kad šios ugdymo įstaigos baseine gausu spalinių kiaušinių ir net 15 procentų baseiną lankančių vaikų yra užsikrėtę šiais parazitais. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad neretai vaikai, prieš pradėdami lankyti darželį, net nebuvo ištirti dėl spalinių ir kitų kirmėlinių susirgimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pabrėžė, kad visi vaikai, prieš pradėdami lankyti ar pervedant juos į kitą ugdymo įstaigą, privalo būti ištirti dėl spalinių nešiojimo. Specialistams nerimą kelia tai, kad per metus tikrinama tik apie 1-3 procentus vaikų, todėl atkreiptas savivaldybės dėmesys, kad būtina stiprinti jos įsteigtų poliklinikų veiklos kontrolę.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai akcentavo, kad daugelio infekcijų galima lengvai išvengti laikantis asmens bei maisto higienos ir pasiūlė plėsti gyventojų švietimo programas, ypač akcentuojant vaikų ir moksleivių mokymą, nes efektyviausia priemonė norint išvengti hepatito A, kirmėlinių ligų bei daugelio kitų žarnyno infekcijų yra nuolatinė rankų higiena.
Tuo pačiu Vilniaus visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad miesto ikimokyklinėse įstaigose yra sudarytos palankios asmens higienai sąlygos, tačiau bendrojo lavinimo mokykloms reikalingi teigiami pokyčiai. 2011-2012 m. atlikti mokyklų patikrinimų rezultatai parodė, kad tinkamų sąlygų rankų higienai palaikyti trūksta trečdalyje mokyklų: net 4 mokyklose nebuvo praustuvių prie valgyklų, trečdalyje – šilto vandens praustuvėse, penktadalyje mokyklų nebuvo tualetinio popieriaus, popierinių ar elektrinių rankšluosčių.
Netrukus ateisiantis rugsėjis į mokymo įstaigas vėl sukvies mokinius, tad pasitarime nutarta higienos sąlygų gerinimo galimybes prieš prasidedant naujiems mokslo metams aptarti ir su mokyklų vadovais.
