Nors tokį sprendimą V.Tomaševskis sako vertinantis pozityviai, kaip bandymą ieškoti dialogo, taisyti situaciją, bet tvirtina, jog iš esmės jis netenkina, nes pats vienodo lietuvių kalbos egzamino principo įvedimas, pasak europarlamentaro, esą buvęs klaida.
„Toks žingsnis patvirtino tautinių mažumų nuomonę, kad sprendimai buvo priimti skubotai, kad nebuvo diskusijos. Kaip bandymas taisyt situaciją, ieškoti naujų sprendimų iš vienos pusės yra gerai, bet iš kitos pusės nereikėjo tokių sprendimų iš viso priiminėt“, – BNS komentuodamas ŠMM pareiškimą sakė V.Tomaševskis.
„Rodymas, kad reikia ieškoti kito sprendimo, yra pozityvus momentas, kad keičiasi požiūris, kad atsisakoma buldozerio principo, bet pats sprendimas iš esmės netenkina“, – teigė V.Tomaševskis, tvirtinantis, jog Europoje „nėra suvienodinto egzamino“.
„Egzaminas objektyviai negali būt suvienodintas, nes gimtoji kalba, kuria žmogus mąsto, skiriasi, ir šis sprendimas buvo klaida, įvedė nereikalingą įtampą“, – kalbėjo LLRA lyderis, visgi pripažinęs, jog žadamos lengvatos įtampą sumažins.
ŠMM antradienį pranešė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams 2013 metais laikant valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą bus taikoma nuolaidų.
Anot ministerijos, mokyklų tautinių mažumų kalba abiturientams viena valanda bus pailgintas egzaminas, jie galės naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais, taip pat dvikalbiais žodynais, kad pasitikrintų sunkesnių žodžių rašybą. Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių autorių kūryba.
Minėtos abitūros egzamino vertinimo išlygos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams gali būti taikomos, kol dabartiniai priešmokyklinukai baigs mokyklas pagal naujas lietuvių kalbos programas, kurioms skiriamas didesnis pamokų skaičius.
Švietimo įstatyme įtvirtinta norma, kad nuo 2013 metų ir tautinių mažumų, ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą sukėlė didelį lenkų bendruomenės ir Lenkijos politikų pasipiktinimą. Lietuva apskųsta Europos Sąjungos lyderiams, kitoms bendrijos narėms, apkaltinta tautinių mažumų diskriminavimu.
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, ateinančiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.
Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti 5 proc. – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.
