V.Matijošaitis prisiminė ypač ilgas derybas dėl dviejų statinių, turėjusių iškilti Kaune. Pastatai, dėl kurių ilgai derėtasi jau stovi, tačiau taip ilgai užsitęsusių derybų trūkumai yra akivaizdūs:
„Per tokį ilgą laiką, kaip aštuoneri ar devyneri metai, pasikeičia statybų vykdytojų poreikiai, gali prireikti koreguoti ar perdaryti detalųjį planą. Situacija rinkoje taip pat kinta, tad verslininkas gali apsigalvoti supratęs, kad investicijos neatsipirks.“
Paklaustas, kodėl statybų derinimas taip ilgai užtruko, V.Matijošaitis sakė, kad dokumentai užstigdavo įvairiose institucijose, pavyzdžiui, veikiančiose sveikatos apsaugos, urbanistikos, aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos ir kitose srityse.
„Statybų derinimą būdavo galima palyginti su žaidimu kortomis: kuri nors institucija ima ir ištraukia kozirį, pasiųsdama atgal per visus derinimus. Sudėtingiausi turbūt buvo projekto aptarimai savivaldybėse, jos komitetuose. Kai kurių savivaldybių atstovai stokojo kompetencijos ir be konkrečių motyvų liepdavo vėl perbėgti derinimų maratoną. Galbūt kai kurie jų taip elgėsi piktybiškai“, - svarstė verslininkas.
Anot jo, statybų derinimas priklauso ir žmonių, vadovaujančių rajonui. Štai Druskininkuose derinimo terminai – labai griežtai reglamentuoti. Detalieji planai valdininkų kabinetuose neužstringa ir statybų derinimas užtrunka tik septynis ar aštuonis mėnesius. Druskininkuose jis nesusidūrė su jokiomis problemomis, o Kaune su detaliaisiais planais dirbdavo ne tik specialistai, jų rengimą paveikti mėgino ir politikai.
„Norint pagerinti miesto reputaciją ir statybų lygį jame, reikia pastangų iš jo vadovų. Jei miesto galvos su tokia užduotimi nesusidoroja, tai galvas reikia keisti“, - ironiškai tarstelėjo V.Matijošaitis.
Jo nuomone, dabar situacija yra geresnė, nes galima iškart imtis techninio projekto rengimo, jei statyboms numatytai teritorijai yra patvirtintas bendrasis planas. Tada lengviau apskaičiuoti pastato atsiperkamumą ir svarbiausia – galima sutaupyti laiko.
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad detaliojo plano derinimas anksčiau idealiu atveju užtrukdavo iki pusės metų, bet dažniausiai – apie dvejus metus. Tačiau tokie skaičiai figūruoja tik kalbant apie gyvenamąsias teritorijas. Statant, pavyzdžiui, gamyklą, procesas galėdavo užsitęsti daug ilgiau dėl įvairių vertinimų ar net skundų.
M.Statulevičius taip pat pabrėžė, koks svarbus yra laikas:
„Juk keičiasi pirkėjų lūkesčiai, o į rinkos pokyčius reikia reaguoti labai greitai. Galimybė sutaupyti laiko – didžiausias naujo įstatymo laimėjimas. Tiesa, dar reikia maždaug pusę metų palūkėti, kad būtų galima tinkamai įvertinti situaciją: pirmieji projektai pagal naująjį įstatymą dar tik pradedami derinti. O savivaldybių darbuotojai tebėra ruošiami. Bet iniciatyva planavimą organizuoti greičiau yra sveikintina“.
Juk keičiasi pirkėjų lūkesčiai, o į rinkos pokyčius reikia reaguoti labai greitai. Galimybė sutaupyti laiko – didžiausias naujo įstatymo laimėjimas.
Dabar yra nustatytos dvi teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir reglamentuoja jų veiklą planuojant investicijas ir rengiant detaliuosius planus. Jeigu rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai jis buvo atliktas, pakartotinis vertinimas neatliekamas, nebent suplanuotas kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai.
Bendrieji planai taip pat privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar organizacijoms, jei detalieji planai nėra parengti. O specialiojo teritorijų planavimo dokumentai savivaldybės lygmenyje yra tvirtinami savivaldybės tarybos ir tampa sudėtine savivaldybės bendrojo plano dalimi.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
