Kaip skelbia Zarasų rajono savivaldybė, mauzoliejus – anksčiau netyrinėtas kultūros paveldo objektas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre figūruojantis kaip Stelmužės dvaro sodybos vertingoji savybė.
Vietos valdžia mauzoliejų atverti ir pritaikyti lankytojams nusprendė pernai rudenį. Gruodį savivaldybės atstovams ir archeologams apžiūrėjus mauzoliejų konstatuota, kad statinį būtina sutvarkyti ir atlikti tyrimus.
Atlikus istorinius-archyvinius tyrimus, nustatytas mauzoliejaus statybos laikotarpis bei jame palaidotų asmenų tapatybės, archeologinių tyrimų metu surinkti patalpos viduje išmėtytų kaulų bei karstų likučiai. Tiriant rasti ir senųjų mauzoliejaus vartų fragmentai bei puošnus varinis vainikas.
Vykdant mauzoliejaus tvarkybos darbus ketinama atkurti sunykusią durų sąramą ir duris, o išvalytą patalpą pritaikyti lankymui.
Kai bus atlikti antropologiniai tyrimai, Stelmužės dvarininkų šeimos palaikai bus grąžinti į mauzoliejų.
1914 metų duomenimis, Stelmužės mauzoliejuje buvo palaidota mažiausiai 14 šeimos narių. 1924-aisiais mauzoliejuje palaidotas paskutinis dvarą valdžiusios Folkerzambų šeimos atstovas.
Savivaldybės teigimu, mauzoliejuje palaidota ne mažiau kaip 15 asmenų, dar penki asmenys – baronų Folkerzambų giminaičiai grafai Valujevai – palaidoti prieš mauzoliejų.
Į mauzoliejų patenkama pravėrus masyvius grotuotus vartus, už jų buvo dvivėrės durys. Pro duris einama į įgilintą požeminę patalpą, kurios sienose grindų lygyje buvo nišos karstams, pačioje patalpoje taip pat buvo sustatyti karstai.
1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, baronų Folkerzambų mauzoliejus apiplėštas ir suniokotas, apie 1965–1967 metus pavogti priešais mauzoliejų stovėję antkapiniai paminklai. Galiausiai įėjimas į mauzoliejų buvo užmūrytas, tačiau ilgainiui vėl praardytas.
