„Švietimo įstatymas yra priimtas, ir prasideda jo įgyvendinimas. Mes pasirengę nuraminti kolegas lenkus, kad situacija ne blogės, bet gerės“, – antradienį BNS sakė Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas, Lietuvos parlamento vicepirmininkas Algis Kašėta.
Ketvirtadienį Vilniuje viešės Lenkijos Seimo delegacija.
Anot A.Kašėtos, dviejų parlamentų darbo grupių nariai susitiks aptarti jau tradiciniais tapusių klausimų – tautinių mažumų švietimo situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje, vietovardžių ir pavardžių rašymo, žemės grąžinimo Vilniuje ir Vilniaus krašte, Lenko kortos dalybas.
Seimo vicepirmininko teigimu, Lietuvai nerimą kelia žinios iš Lenkijos, kad rudenį ten gali būti uždarytos dvi lietuviškos mokyklos.
„Lietuvoje neplanuojama uždaryti lenkiškų mokyklų, neseniai priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris ir toliau leidžia išsaugoti lenkų mokyklas, kur nėra reikiamo mokinių skaičiaus. Tačiau mums kelia nerimą žinios, kad rudenį Lenkijoje ketinama uždaryti dvi lietuviškas mokyklas, kurios taip pat neatitinka jų Švietimo įstatymo reikalavimų. Apie tai irgi kalbėsime“, – sakė A.Kašėta.
Jis vylėsi, kad taip pat bus aptarti klausimai, kurie vienija abi tautas. Lietuvos politikas pabrėžė, kad abi valstybės galėtų drauge paminėti rašytojo Česlovo Milošo 100-ąsias gimimo metines.
Lietuvos ir Lenkijos Seimai yra įkūrę bendrą Parlamentinę Asamblėją (PA), tačiau jau porą metų ji neposėdžiavo. Laukiama Lenkijos Seimo kvietimo, mat pagal tradicijų dabar kaimynų eilė rengti PA sesiją.
A.Kašėta svarstė, kad tokiai ilgai pauzei buvo ir objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, prieš metus prie Smolensko įvykusi lėktuvo katastrofa, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas ir daug aukštas pareigas ėjusių politikų, karininkų.
Kita vertus, anot Seimo vicepirmininko, pasikeitė ir bendravimo tonas.
„Pasikeitė kalbėjimo tonas ir požiūris į problemų sprendimą, atsirado įsitikinimas, manymas, kad nereikia kalbėtis, diskutuoti, o reikia barti ir priekaištauti, manant, kad tokiu būdu problemos pradės spręstis. Bet, kaip žinoma, nuo to abipusės problemos neišsispręs“, – sakė A.Kašėta.
Jis teigė, kad dabar kaip dera politikams bus grįžta prie įprasto bendravimo – ieškoti sutarimo būdų, kaip išspręsti esamas ar menamas problemas.
Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienus metus.
