Pasak „Svenska Dagbladet“, Švedija parengė naują pagrindą savo gynybos politikai ir tai įvyko jos parlamentui pareiškus, kad nuo šiol Stokholmas gali teikti ir priimti karinę pagalbą. Tai esą taip pat yra prisitaikymas prie įsigaliosiančios Lisabonos sutarties, kuri numato, kad šaliai narei tapus karinės agresijos auka, kitos šalys yra įpareigotos suteikti paramą.
„Svenska Dagbladet“ teigimu, tai, kad Švedijos pajėgos anksčiau gynė tik savo teritoriją arba dalyvavo taikos palaikymo operacijose, o dabar gali būti naudojamos ir kaimynystėje patvirtino gynybos ministras Stenas Tolgforsas.
„Anksčiau neturėjome gynybos ir saugumo politikos kaimyninėse šalyse. Dabar tai turime. Negalime likti pasyvūs, jei ES ar kitai Šiaurės šaliai kiltų grėsmė“, – dienraščiui sakė S.Tolgforsas.
Paklaustas, ar kilus krizei Švedija karinėmis priemonėmis padėtų Baltijos šalims, ministras atsakė: „Jei ES ar kitai Šiaurės šaliai kiltų grėsmė, turėtume priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip turime elgtis priklauso nuo situacijos. Tai gali būti civiliniai veiksmai, įvairios paramos formos, kurios taip pat gali būti ir karinio pobūdžio“.
Šiuo metu Švedija peržiūri savo gynybos planavimą. Po 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karo Baltijos jūroje esančioje Gotlando saloje buvo dislokuoti tankai, į šią salą pratyboms taip pat yra siunčiami kariniai pulkai.
Teigiama, kad krizės Baltijos šalyse atveju Švedija galėtų tapti sąjungininkų pajėgų baze. Švedijos Gynybos tyrimų instituto eksperto Fredriko Westerlundo teigimu, Rusija Baltijos šalis ir jūrą laiko „buferine zona“. Jis įspėjo dėl padidėjusios rizikos ir „dviprasmiškų konfliktų“.
„Svenska Dagbladet“ šaltinių teigimu, NATO neturi jokių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos planų. Jie kariniu požiūriu esą nebuvo laikomi būtini, o Aljansas nenorėjo provokuoti Maskvos. Rusijoje ir Baltarusijoje rugsėjį surengtose karinėse pratybose „Zapad/Ladoga 2009“ buvo imituojamas būtent šių šalių šalių ir NATO pajėgų susirėmimas.
„Svarbus klausimas, kaip su Rusija bus ateityje. Neramina, kad jaunoji karta yra auklėjama antivakarietiška dvasia“, – dienraštyje cituojamas Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
