Dauguma skundų yra atmetami arba paskelbiami nepriimtinais.
Lietuvos teisingumo ministerija informuoja, kad EŽTT kasmet pateikiama vis daugiau skundų. Per 2008-uosius teismas gavo 49 tūkst. 850 naujų skundų. Iš viso pernai gruodžio 31 dieną šio tarptautinio teismo nagrinėjimo laukė 97,3 tūkst. skundų.
Tuo metu pernai išnagrinėti 32 tūkst. 044 skundai.
Strasbūro teismas apie 90 proc. pateiktų skundų paskelbia nepriimtinais bei išbraukia iš bylų sąrašo kaip neatitinkančius Konvencijos reikalavimų.
Labiausiai Strasbūro teismui skundžiama Rusijos valstybė. Prieš ją pateikta 27,25 tūkst. arba 28 proc. visų skundų. Toliau eina Turkija – 11,1 tūkst. (11,4 proc.), Rumunija – 8 tūkst. 900 (9,1 proc.), Ukraina – 8 tūkst. 250 (8,5 proc.), Italija – 4 tūkst. 200 (4,3 proc.), Lenkija – 3 tūkst. 500 (3,6 proc.), Slovėnija – 3 tūkst. 200 (3,3 proc).
Lietuva gerokai atsilieka nuo šių valstybių. Prieš Lietuvą pernai pateikti 255 skundai, tai yra daugiau nei 2006 ir 2007 metais. Tačiau 2005-aisiais skundų iš Lietuvos Strasbūrą buvo pasiekę dar daugiau – 266.
Praėjusių metų pabaigoje EŽTT nagrinėjimo iš viso laukė 448 skundai prieš Lietuvą. Šiuo požiūriu Lietuvą lenkia latviai (nesvarstyti buvo 741 skundas), tačiau atsiliekame nuo estų (390 skundų).
Statistika rodo, kad Strasbūro teismas apie 90 proc. pateiktų skundų paskelbia nepriimtinais bei išbraukia iš bylų sąrašo kaip neatitinkančius Konvencijos reikalavimų.
Pernai 90,8 proc. visų išnagrinėtų skundų prieš Lietuvą buvo paskelbti nepriimtinais arba išbraukti iš bylų sąrašo.
Beje, palyginti su kaimynėmis, Lietuva dažniau pripažįstama pažeidusi žmogaus teises. Štai prieš Latviją praėjusiais metais atmesti 94,8 proc. visų išnagrinėtų bylų, prieš Estiją – 96,8 proc., prieš Lenkiją – 93,1 proc.
EŽTT nagrinėja bylas, susijusias su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos protokolais, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto prašymu teikia konsultacines išvadas teisės klausimais, susijusiais su Konvencijos ir jos protokolų nuostatų aiškinimu.
