„Teismas konstatuoja, kad Lietuvos sistema neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp visuomenės ir pareiškėjo, kuris turi gilius ir nuoširdžius įsitikinimus, interesų. Todėl valstybės atsisakymas gerbti pareiškėjo sąžinės prieštaravimą karinei tarnybai nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje“, – teigiama EŽTT nutartyje.
Skundą Strasbūro teismui pateikė Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas, šiuo metu Turkijoje gyvenantis Lietuvos pilietis Stanislavas Teliatnikovas.
Jaunuolis 2015 m. pavasarį buvo pašauktas atlikti karo tarnybos, o kariuomenė atmetė jo prašymą atleisti nuo tarnybos dėl religinių įsitikinimų.
Demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi vyrauti: turi būti pasiekta pusiausvyra, kuri užtikrintų teisingą ir tinkamą elgesį su mažumų atstovais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 metais paskelbė, kad kariuomenė pasielgė teisingai, nes vyras negali būti atleistas „nuo konstitucinės piliečio pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“.
Tuo metu pareiškėjas tikino, kad Lietuvoje numatyta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tinkama alternatyva, nes ji nėra nepriklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros. Jo teigimu, sprendimą dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos priima kariuomenės atstovai, todėl „nėra būtinų nešališkumo ir nepriklausomumo garantijų“.
Strasbūro teismas savo nutartyje pabrėžia, kad pareiškėjas niekada neatsisakė įvykdyti savo pilietinės pareigos apskritai, tačiau aiškiai prašė, kad valstybė suteiktų jam civilinės tarnybos alternatyvą.
Anot teismo, dėl įtikinamų priežasčių – religinių įsitikinimų – vaikinas nenorėjo atlikti karo tarnybos, bet buvo pasiruošęs pasidalinti visuomenei tenkančia našta, kartu su kitais prievolininkais, tačiau – atlikdamas civilinę tarnybą.
Nors Lietuvos teismas akcentuoja piliečio konstitucinę pareigą, lygindami ją su valstybės pareigomis, tačiau EŽTT pabrėžia, kad pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymiai.
„Nors atskiri interesai kartais turi būti pavaldūs grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi vyrauti: turi būti pasiekta pusiausvyra, kuri užtikrintų teisingą ir tinkamą elgesį su mažumų atstovais ir padėtų išvengti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Taigi, valstybės pagarba mažumos religinės grupės, kaip antai pareiškėjo, įsitikinimams, suteikiant jai galimybę tarnauti visuomenei pagal savo sąžinę, galėtų užtikrinti darnų ir stabilų pliuralizmą ir skatinti religinę darną bei toleranciją visuomenėje“, – pažymima nutartyje.
Nors po 2017 metais priimto Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuva numatė alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą religinių bendruomenių tarnautojams, tačiau, Strasbūro teisėjų teigimu, toks sprendimas yra laikinas.
Be to, EŽTT teisėjai pripažįsta ir S.Teliatnikovo argumentus, kad tokia alternatyvi tarnyba vis tiek yra susieta su krašto apsauga, todėl neatitinka tikrosios alternatyvios tarnybos – dėl vidinių įsitikinimų prieštaraujantis žmogus vis tiek yra priverstas veikti kariuomenės rėmuose.
-
KT svarstys, ar Jehovos liudytojai gali būti atleisti nuo karinės tarnybos
-
Teismas atmetė Jehovos liudytojo skundą dėl privalomos krašto apsaugos tarnybos
-
Jehovos liudytojų diakonas gali tarnauti kaip šauktinis, nusprendė teismas
-
Tamsios Latvijos Jehovos liudytojų paslaptys: buvęs narys atskleidė, kas dėjosi už uždarų durų
„Jeigu valstybei būtų leista organizuoti ir įgyvendinti savo alternatyviosios tarnybos sistemą taip, kad ji nei teisiškai, nei praktiškai nesugebėtų pasiūlyti tikrai civilinio pobūdžio alternatyvos karinei tarnybai, kuri nebūtų atgrasomojo ar baudžiamojo pobūdžio, Konvencijos 9 straipsnyje garantuojama teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą būtų iliuzinė“, – pažymi teisėjai.
EŽTT teigimu, nors šiuo metu alternatyvią tarnybą atliekantys žmonės iš tiesų atlieka labiau civilinę tarnybą, tačiau darbo pobūdis tėra vienas iš bruožų – taip pat svarbūs ir tokie veiksniai, kaip suteikti įgaliojimai, kontrolė, taikytinos taisyklės ir kt.
Sprendimu Strasbūro teismas taip pat priteisė Lietuvai atlyginti 3 tūkst. eurų išlaidų advokatams, kurias patyrė pareiškėjas, tačiau konstatavo, kad neturtinė žala neturėtų būti atlyginama, nes vien palankus sprendimas turėtų būti pakankamai patenkinamas.
