„Žalgirio arenoje lankomės nuolat, stebime darbų eigą. Šiuo metu baigiamas dengti stogas, ruošiamasi fasado darbams. Žiema buvo trumpam pristabdžiusi statybos darbus, todėl vasarą darbai turėtų žymiai paspartėti. Seimo nariai, apžiūrėję Žalgirio areną, buvo maloniai nustebinti jau atliktų darbų kokybe ir mastais. Tikimės, kad jau nuo kitų metų pradžios Žalgirio arenoje vyks pirmieji sporto renginiai“, – apie arenos statybos darbus pasakojo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Miesto vadovas pažymėjo, kad artimiausiu metu miesto Taryba suteiks įgaliojimus savivaldybės administracijos direktoriui Vygantui Gudėnui pasirašyti sutartį dėl ES paramos.
„Daug lėšų pareikalaus Žalgirio arenos stiklinio fasado įrengimas. Šiems darbams bus panaudota apie 40 tūkst. kv. m stiklo. Gavus ES paramą, visi statybos darbai turėtų dar labiau paspartėti“, – pabrėžė A.Kupčinskas.
Seimo nariams nekilo abejonių, kad rekonstrukcijos ir statybos darbai „Girstučio“ kultūros ir sporto centre bei Nemuno saloje vyksta sklandžiai. Tačiau miesto vadovus ragino nepamiršti ir senesnių mieste esančių sporto objektų.
„Gerą įspūdį paliko Žalgirio arenoje nuveikti darbai, tačiau svarbu galvoti ir apie Kauno halės ateitį. Šiuo metu nėra aiškios vizijos, kas su ja bus, atidarius naują areną“, – sakė Seimo Sporto ir jaunimo komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis.
Miesto mero teigimu, apie halės ateitį yra galvojama: kalbasi su keliais universitetais, Švietimo ir mokslo ministerija dėl bendro Kauno sporto halės finansavimo ir tolesnių perspektyvų. Tačiau konkrečių planų dar nėra.
