„Gintaro“ baseino rekonstrukcijai ketinama išleisti apie 5,8 mln. Lt, kiek daugiau kaip milijonas gautas iš ES fondų. Kitas reikiamas lėšas savivaldybė ketina gauti imdama paskolą.
Teigiama, kad po rekonstrukcijos kelių dešimčių metų senumo, niekada nerenovuotas baseinas bus modernesnis, įdiegus naują šildymo ir energijos taupymo sistemą pigiau atsiseis jį išlaikyti. Šiuo metu baseino drabužinės ir dušai yra įrengti Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose, po rekonstrukcijos jie bus kitose vietose. Patraukliau atrodys ir vidus: bus pakeistos plytelės, sutvarkyti tualetai, trenerių, gydytojų kabinetai, atsiras sporto salė su treniruokliais, iškils naujas priestatas, bus sudarytos sąlygos neįgaliesiems.
Nors rekonstrukcija būtina, nepatogumų apie metus patirs laurus skinantys sportininkai, jiems teks nuomotis Klaipėdos valstybinei kolegijai priklausantį baseiną.
Neišduoda leidimo
Pasak Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo Artūro Šulco, kai dokumentai yra tinkamai parengti, leidimas rekonstruoti išduodamas greitai ir laiku. „Labai paprastai pasakysiu: kai kalbama apie rekonstrukciją, pagal dabar galiojančius teisės aktus rekonstrukcija reiškia, kad gali būti sukuriama papildomo ploto ne daugiau kaip 10 procentų. O šiuo atveju plotas didėja daugiau nei dvigubai, formaliai žiūrint, tokia rekonstrukcija nebūtų galima“, – sakė A.Šulcas.
Savivaldybė prašys projekto rengėjų artimiausiu metu patikslinti dokumentus. Baseinas ir Vytauto Didžiojo gimnazija sudaro vieną komleksą, tad skaičiuojant bendrą visų pastatų plotą rekonstrukcija turėtų būti galima.
Net ir nuoroda į baseiną gerokai nusidėvėjusi. |
Meras R.Taraškevičius mano, kad šiuo atveju įstatymai kertasi su logika.
„Jei dešimt procentų plečiama – rekonstrukcija, jei jau 12 proc. – naujai statoma. Įstatymų leidėjai su logika kertasi. Jei lieka dvi ar trys pastato sienos, o viena siena truputį pagriaunama ir perkeliama, patalpos išplečiamos 25–30 proc., tai jokiu būdu nėra nauja statyba, išlieka pastato rekonstrukcija. Man regis, turėtume šį pastebėjimą išsakyti Aplinkos ministerijai, kad teisės aktai būtų peržiūrėti. Švelniai kalbant, nesąmonė“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
Meras įsitikinęs, kad Europos Sąjungos fondų skirtas lėšas bus spėta panaudoti. „Norime, kad Klaipėda turėtų nors vieną šiuolaikišką baseiną, o jų dabar mieste tikrai nėra gausu“, – sakė R.Taraškevičius.