„Daug diskutuojam, kaip sukurt ne tik pranešėjo apsaugą, bet ir skatinimą. Kaip padaryt, kad žmonės kreiptųsi ir praneštų apie korupcinį nusikaltimą, ne visada siekdami likti anonimiškais, bet būdami garantuoti, kad toks jų veiksmas bus sveikintinas ir jis bus vertinamas tiek artimųjų, tiek kaimynų, ir žiniasklaidos teigiamai“, – ketvirtadienį Seime diskusijoje korupcijos tema sakė Ž.Bartkus.
„Mūsų tarnybos ambicingas tikslas – pasiūlyti įstatymų pataisas ir kalbėt ne tik apie pranešėjo apsaugos įstatymą, o apie pranešėjo apsaugos ir skatinimo sistemą, įskaitant ir atsidėkojimą žmonėms, pranešusiems apie korupcijos atvejį“, – kalbėjo STT vienas vadovų.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius trejus metus kyšininkavimo sumažėjo, bet lietuviai vis dar kyšininkauja daugiausia Europos Sąjungoje (ES).
Tyrimo duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų pripažino per pastaruosius metus davę kyšį bent vienam iš aštuonių viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai arba žemėtvarkos institucijoms.
Palyginti su 2010 metų tyrimo duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 procentiniais punktais – prieš trejus metus kyšį davę pripažino 34 proc. gyventojų.
ES šalių gyventojų kyšininkavimo vidurkis yra 11 procentų. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22 proc.), Slovakija (21 proc.) ir Latvija (19 proc.). Mažiausiai ES kyšininkaujama Danijoje (1 proc.). Kyšį davė 37 proc. Ukrainos, 29 proc. Moldovos, 6 proc. Estijos ir 4 proc. Gruzijos gyventojų.
