Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studentų atstovai nesutaria, ar reforma buvo sėkminga

Išgarsėję dainininkai įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Studentai
Šaltinis: 15min
0
A A

Dvi Lietuvos studentus atstovaujančios organizacijos – Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) – apie Aukštojo mokslo reformą kalba skirtingai.

LSAS laikosi pozicijos, kad bandymas reforma įvesti „laisvos rinkos principą“ nesuveikė – universitetai ir toliau kovoja dėl studentų skaičiaus ir priima studijuoti net itin mažai balų surinkusius jaunuolius.

Tuo metu LSS teigia, jog reforma suveikė taip „kaip buvo galima tikėtis“, atskleidė spragas aukštajame moksle bei pademonstravo studentų poreikius.

Tokius požiūrius dėstė šių organizacijų vadovai po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

LSAS: diplomas tapo kultu

„Vis dar yra populiarus universiteto diplomas, studentai vis dar siekia bet kokia kaina įstoti į universitetus“, – kalbėjo LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. Ji pastebėjo, kad į kolegijas turėtų stoti tie studentai, kurie savo ateitį sieja su profesine veikla, o į universitetus – tie, kas nori ateitį sieti su mokslu.

Universitetas neišmes studento, kuris moka už mokslą, o kokybė bus derinama prie to, kuris yra mažiau gabus, – sakė I.Vareikytė.„Kitas svarbus dalykas, kad dauguma abiturientų stoja į tokias specialybes, kaip teisė ir vadyba, tuo tarpu yra specialybių, kurioms sunku rasti specialistų, jos yra nepopuliarios“, – teigė I.Vareikytė, kaip nepopuliariausias įvardindama veterinarijos, kūno kultūros bei žemės ūkio specialybes.

„Reikėtų analizuoti, ar jos tikrai yra nekokybiškos, kad nesurinko studentų“, – pridūrė ji.

Anot jos, universitetai neturėtų karštligiškai kovoti dėl studentų skaičiaus. „Universitetai kovoja už studentų lėšas kaip tik gali. Turime tokią situaciją, kad kartu su surinkusiais maksimalų rezultatą šiais metais studijuos tokie studentai, kurie surinko iš 21 galimo 1,6 balo, dėl to, kad jie studijuos mokamoje vietoje. Universitetai privalo nustatyt pereinamą ribą. Negali būti taip, kad tu turi pinigų ir studijuoji kartu su žmonėmis, kurie įstojo pagal savo gabumus į aukštąją mokyklą. Pasekmės būtų tos, kad universitetas neišmes studento, kuris moka už mokslą, o kokybė bus derinama prie to, kuris yra mažiau gabus“, – kalbėjo I.Vareikytė.

Anot jos, nepopuliarių studijų programų populiarinimui yra ne vienas būdas: siūlyti didesnes stipendijas, „nurašyti“ paskolų palūkanas ir pan.

LSS: teisė rinktis būtina

Tuo tarpu LSS prezidentas Dainius Dikšaitis išsakė kitokį požiūrį. „Laisvoji rinka šįmet suveikė taip, kaip buvo galima tikėtis, atskleidė dabartines aukštojo mokslo sistemos spragas, pademonstravo, koks yra realus pasiskirstymas tarp dviejų pagrindinių aukštojo mokslo sektorių – universitetinio ir profesinio. Tikimės, kad šiandien esanti faktinė situacija padės reformai stūmėtis į priekį dar tikslingiau ir efektyviau“, – sakė D.Dikšaitis.

Laisvoji rinka šįmet suveikė taip, kaip buvo galima tikėtis, atskleidė dabartines aukštojo mokslo sistemos spragas, – sakė D.Dikšaitis.Jis pasidžiaugė, jog nebereikia svarstyti, kaip pradėti aukštojo mokslo reformą, o tik apie tai, kaip ją tobulinti, kelti studijų kokybę, gerinti jų turinį ir prieinamumą.

D.Dikšaičio nuomone, laisvoji rinka tam ir sukurta, kad pats studentas galėtų rinktis, kur jam yra geriausia: „Individo poreikiai ne visada sutampa su valstybės poreikiais.“

Prezidentės D.Grybauskaitės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė pastebėjo, kad nustatyti apribojimų norintiems studijuoti už savo lėšas neleidžia Konstitucija. „Bet kartelę būtų galima nustatyti kitais būdais: universitetų autonomijos dalykais, kai universitetai savo standartus nustato, ir studentai turi juos pasiekti. Konstitucija to nedraudžia. Kitaip prieitume iki absurdo, priimdami studijuoti visus ir leisdami visiems pabaigti universitetus“, – teigė V.Būdienė.

Ji prognozavo, kad ateityje turėtų išryškėti skirtumai tarp mokslinių ir „profesinių“ universitetų. Ji prognozavo, kad dar vėliau „profesiniai“ universitetai netgi galėtų susijungti su kolegijomis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min