Tuo metu verslo lyderių nuomonė apie studijas Lietuvoje dar prastesnė nei studentų, o savo vaikus jie būtų linkę siųsti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
6 iš 10 studentų, turėdami galimybę iš naujo permąstyti savo sprendimą dėl aukštosios mokyklos pasirinkimo, nieko nekeistų ir vėl rinktųsi tą pačią aukštąją mokyklą. Visgi jų nuomonė būtų kitokia, jei už studijas tektų mokėti visą kainą – tokiu atveju persigalvotų kas antras studentas. Nepaisant to, 63 proc. tyrimo dalyvių rekomenduotų savo aukštąją mokyklą geram draugui ar artimajam, teigiama pranešime spaudai.
Verslo lyderių – didžiausių šalies bendrovių vadovų – apklausa atskleidė, kad jie studijas Lietuvoje vertina skeptiškiau nei studentai.
Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų ir verslo lyderių požiūrio į studijų kokybę Lietuvoje tyrimą Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu atliko tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“. Šis tyrimas – sudėtinė DPI rengiamo 2009 m. Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingo dalis.
„Net ir tie studentai, kurie yra patenkinti savo pasirinktomis studijomis, linkę jas vertinti vidutiniais balais. Tad galima daryti prielaidą, kad visuomenės grupė, kuri turėtų būti labiausiai suinteresuota kuo aukštesne studijų kokybe, pati nėra itin kritiška“, – mano tyrimą atlikusios bendrovės „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin. Anot jos, šiuo metu kritiškiausiai studentai atsiliepia apie Lietuvos universitetuose taikomas dėstymo metodikas ir universitetuose suteikiamas praktines žinias.
Verslo lyderių – didžiausių šalies bendrovių vadovų – apklausa atskleidė, kad jie studijas Lietuvoje vertina skeptiškiau nei studentai. Jei už studijas tektų mokėti pilną jų kainą, 60 proc. verslo lyderių savo vaikus mieliau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo užsienio aukštosiose mokyklose. Tačiau kas antras Lietuvoje studijuojančių vaikų turintis vadovas nurodė, jog yra patenkintas jo vaikui suteikiama studijų kokybe.
Paklausti, kurios Lietuvos aukštosios mokyklos studijas rekomenduotų savo vaikams, prioritetą verslo lyderiai teikė Vilniaus universitetui – jį rekomenduotų 4 iš 10 respondentų. Visgi, ketvirtadalis verslo atstovų nurodė nežinantys, kurį universitetą patartų rinktis savo vaikams, arba nesirinktų nei vieno iš jų.
„Viskas gerai tol, kol nereikia mokėti. Taip galima apibendrinti studentų ir verslo požiūrį į studijų kokybę Lietuvoje. Tačiau faktas, kad prireikus mokėti už studijas pilną kainą, nuomonės stipriai pasikeistų, yra labai iškalbingas. Tai rodo, jog Lietuvoje įgytas išsilavinimas kol kas nėra vertinamas kaip investicija, kurią apsimokėtų padengti iš savų lėšų, o šalies universitetų siūloma studijų kokybė yra anaiptol nepakankama ir nekonkurencinga tarptautiniu lygiu“, – mano vienas iš tyrimo rengėjų, DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas.
Tik santykinai nedidelė tyrime dalyvavusių studentų ir verslo atstovų dalis mano, kad jų požiūrį į studijų kokybę paveikė viešojoje erdvėje pastaraisiais metais netylančios kritiškos kalbos apie prastą Lietuvos aukštojo mokslo būklę. Tuo įsitikinę 28 proc. apklaustų studentų ir 32 proc. verslo lyderių.
Verslo atstovai taip pat nurodė, kad nepriklausomas, pagal tarptautinius standartus rengiamas universitetų reitingas naudingas studijas besirenkančiam jaunam žmogui – tuo įsitikinę 8 iš 10 verslo lyderių.
Tyrime dalyvavo 268 Lietuvos verslo lyderiai (iš Lietuvos verslo lyderių 1000-tuko, kurį kasmet sudaro dienraštis „Verslo žinios“) ir 2064 Lietuvos valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (AM) studentai (tirti 14-os AM studentai), tolygiai pasiskirstę pagal aukštąsias mokyklas. Tyrimai atlikti 2009 m. balandžio mėnesį, duomenys surinkti apklausos internetu metodu.
