Pasveikinti politiką, meno, muzikos ir kultūros istoriką, publicistą bei visuomenės veikėją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybės, Seimo frakcijos ir Jaunųjų konservatorių lygos atstovai nuvyko prie jo namų.
Gimtadienio proga V.Landsbergio namas buvo nušviestas Trispalvės spalvomis, muzikinį sveikinimą padovanojo kolektyvas „Jazz Island”.
Per gyvenimą – su M.K.Čiurlionio kūryba
V.Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune. Ten baigė baigė vidurinę ir J.Gruodžio muzikos mokyklas, vėliau – Valstybinę konservatoriją Vilniuje.
Dar studijuodamas ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990-ųjų kovo, dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose.
1969-aisiais apgynė disertaciją „M.K.Čiurlionio kompozitoriaus kūryba”, vėliau – ir habilituoto daktaro disertaciją.
Šiam menininkui V.Landsbergis skyrė didelę gyvenimo dalį, suredagavo ir išleido visus šio kompozitoriaus kūrinius fortepijonui, tapo M.K.Čiurlionio draugijos vadovu.
Apie šį menininką pasakojama ir ne vienoje knygoje, kurių muzikas išleido daugiau nei 100.
Pirmosiose buvo gvildenama kompozitoriaus kūryba, vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautiniai politiniai klausimai.
Jo plunksnai priklauso ir keletas poezijos bei atsiminimų knygų.
Vadovu formaliai dar nepripažino
1988 m. birželio 3 d. muzikas buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime tų pačių metų rudenį – į Seimą ir Seimo Tarybą.
Kurį laiką vadovavo Sąjūdžio Seimo Tarybai, vėliau tapo Sąjūdžio garbės pirmininku.
Panevėžiečiai 1989 metais delegavo V.Landsbergį į SSRS liaudies deputatus, o 1990-aisiais – į Aukščiausiąją Tarybą (AT).
Kovo 11-ąją jis tapo AT pirmininku ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje tos pačios dienos vakarą buvo paskelbta apie atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę.
Pagal Laikinąją Konstituciją, V.Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu – faktiniu valstybės vadovu.
Beje, praėjusią savaitę iš Seimo posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas projektas dėl valstybės vadovo statuso pripažinimo V.Landsbergiui.
Parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytu teisės aktu būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios AT pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
V.Landsbergiui einant šias pareigas, Lietuva atsilaikė prieš SSRS blokadą ir ginkluotą smurtą 1991 m. sausį bei vėliau, pasiekė Lietuvos tarptautinį pripažinimą ir susitarimą su Rusija dėl kariuomenės išvedimo.
1993-iaisiais įsteigus Tėvynės sąjungą, jis buvo išrinktas partijos vadovu ir ėjo šias pareigas dešimtmetį.
Jis dirbo visų kadencijų Seimuose (1996–2000 metais buvo pirmininku) iki 2004-ųjų buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
Prieš gimtadienį – savaitė ligoninėje
Dar 1991 m. gavęs norvegų taikos premiją, V.Landsbergis įsteigė savo vardo fondą – labdaringą organizaciją, kuri rūpinasi neįgalių vaikų globa ir gydymu, jaunais menininkais.
Už nuopelnus Lietuvai politikas apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, Laisvės premija, Nacionaline kultūros ir meno premija, LTOK Olimpine žvaigžde.
Kultūrinė, visuomeninė ir politinė veikla pelnė buvo įvertinta dešimtimis įvairių kitų apdovanojimų bei premijų ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje, be kita ko, Prancūzijos Garbės legiono Didžiuoju kryžiumi, UNESCO medaliu už indėlį demokratijos plėtojime bei kovoje už žmogaus teises.
V.Landsbergis yra keliolikos įvairių Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų garbės daktaras, Vilniaus ir Turino miesto (Italija) garbės pilietis.
2014 m. jis pasitraukė iš aktyvios politikos, bet ir toliau aktyviai reiškiasi visuomeninėje veikloje, V.Landsbergis dalijasi savo įžvalgomis komentaruose apie Lietuvos aktualijas, tarptautinius reikalus.
Spalio pradžioje V.Landsbergis savaitę praleido ligoninėje, kurioje atsidūrė dėl infekcijos.
Politiko dukros Jūratė ir Birutė – muzikės, pianistė buvo ir žmona a.a. prof. Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.
Turi dešimt vaikaičių (vienas jų – TS-LKD partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis), šešis provaikaičius.
