G.Gurevičiūtė teigė susidūrusi su centrinėje miesto dalyje gyvenančių žmonių įsitikinimu, kad jie yra privilegijuoti ir labai galingi.
„Visus iškeldinome, iškeldinsime ir Jus“
„Patalpas kavinei Senamiestyje, Klaipėdos gatvėje, nusprendėme išsinuomoti prieš mėnesį. Tame name tik vienas gyvenamasis butas, todėl, prieš pasirašydami nuomos sutartį, nusprendėme susipažinti su būsimais kaimynais. Deja, jie nebuvo draugiškai nusiteikę ir aiškiai pareiškė savo poziciją: „Ne Jūs pirmi čia bandote atidaryti kavinę. Visus iškeldinome, iškeldinsime ir Jus. Geriau nekiškite pinigų, jei nenorit jų prarasti“, – pirmos pažinties su būsimaisiais kaimynais įspūdžiais dalijosi Gintarė.
 |
| „Vilnius Lifestyle“ nuotr./Gintarė Gyrevičiūtė ir Linas Karalius dėl kavinės pajūry užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę. |
Tačiau toks nemalonus pokalbis nenustelbė noro įsikurti būtent čia – G.Gurevičiūtės teigimu, patalpų savininkė, pavargusi nuo nuolat kaimynų dėka pasitraukiančių verslo nepradėjusių, bet remontus įpusėjusių nuomininkų, patalpas išnuomojo už kur kas žemesnę nei rinkos vertė kainą.
„Žinodami, kad paskutinė šioje vietoje veikusi kavinė dirbo vakarais, o mes ketiname atidaryti sveiko maisto ramų restoranėlį, nusprendėme surizikuoti. Tikėjomės, kad kaimynai atlyš... Deja. Vos prasidėjo remontas, jie puolė rašyti skundus įvairioms instancijoms dėl dažų kvapo, garso ir t. t., nors remonto darbai dar net neįpusėjo. Dabar suprantame, kodėl tiek investavę ankstesni nuomininkai palikdavo šias patalpas ir ieškodavo laimės kitur“, – pasakojo Gintarė.
Vis dėlto moteris teigė neketinanti nuleisti rankų – esą vis dar tikimasi rasti kompromisą su kaimynais, o jeigu nepavyks, galbūt net griebtis teisinių priemonių.
Gali reikalauti atlyginti žalą
Advokatų kontoros „Borenius“ advokatas Žygimantas Pacevičius patvirtino, kad tokie ginčai nėra retenybė ar kuo nors neįprasti. „Asmenys, manantys, kad dėl planuojamos veiklos gali būti pažeisti jų interesai, turi teisę juos ginti teisėtomis priemonėmis. Tarp jų ir savo pozicijos pareiškimų atitinkamoms institucijoms, tiriančioms pažeidimus, dalyvaujančioms įvairių leidimų, sutikimų ar pan. išdavimo veiklai procese“, – sakė Ž.Pacevičius.
Advokato teigimu, jeigu viena iš dalyvaujančių pusių mano, kad jos teisės pažeistos, tuomet galutinai ginčą sprendžia teismai. „Jeigu gyventojai be teisėto pagrindo užkirto kelią veiklai, nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos (išlaidų, prarastų pajamų ir pan.) atlyginimo“, – aiškino teisininkas.
Pusė skundų pasitvirtina
Jeigu gyventojai be teisėto pagrindo užkirto kelią veiklai, nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, – aiškino Žygimantas Pacevičius.
Anot Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento, kuriam ir tenka nagrinėti gyventojų skundus dėl kavinių ir barų kaimynystės, laikinojo direktoriaus Juliaus Morkūno, skundų atkeliauja išties daug. Ir net apie pusė jų pasitvirtina.
„Savivaldybei tenka dvejopas vaidmuo – rasti kompromisą tarp gyventojų ir verslininkų. Gyventojai reikalauja ramaus poilsio, verslininkai turi savų argumentų – jie plėtoja verslą, kuria darbo vietas, moka mokesčius, jų dėka Senamiestis ir miesto centras yra gyvi“, – aiškino J.Morkūnas.
Savivaldybė negali riboti kavinių darbo laiko, jos kompetencija leidžia tik apriboti prekybos alkoholiu laiką. Tačiau J.Morkūnas pripažįsta, kad negalėdamos prekiauti alkoholiu kavinės neretai būna uždaromos, nes netenka savo klientų.
Išklauso abi puses
Paklaustas apie savo galia rašyti skundus piktnaudžiauti linkusius vilniečius, Saugaus miesto laikinasis direktorius nebuvo linkęs nuolat skundus rašančius žmones vadinti būtent taip. Tačiau pripažino – tokių, kurie rašo skundus dėl triukšmo ar kitų dalykų periodiškai kartą per pusmetį ar metus, tikrai yra.
„Nagrinėdami tuos skundus mes išklausome visas puses – ir verslininkus, ir besiskundžiančius gyventojus, ir jų kaimynus. Būna ir tokių atvejų, kad mūsų komisija nepriima sprendimo ir nesiūlo riboti prekybos alkoholiu laiko. O kai kuriais atvejais kavinės imasi įvairių triukšmo mažinimo priemonių, net veiklos pobūdį keičia“, – pasakojo direktorius.
J.Morkūnas prisiminė „Cozy“ kavinę, dėl kurios skundų iš gyventojų gaunama jau apie penkerius metus. Jis teigė pats toje kavinėje lankęsis ne vieną sykį, tyčia važiuodavo naktimis krepšinio rungtynių transliacijų metu ir įsitikino, kad triukšmas sklinda tik rūsyje, o jau pirmajame kavinės aukšte jo nesigirdi, tačiau gyventojai vis tiek skundžiasi. „Žinoma, gyventojai turi teisę skųstis, mes privalome nagrinėti, bet yra išties netolerantiškų gyventojų, jeigu juos taip galima būtų pavadinti“, – sakė J.Morkūnas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Dėl patalpų šiame pastate kilo konfliktas. |
Paklaustas, ar miesto centre ir Senamiestyje gyvenantys žmonės neturėtų suprasti, kad gyvendami tokioje vietoje sulauks nepatogumų, J.Morkūnas sakė, jog neretai yra atvirkščiai – brangius būstus įsigiję žmonės mano, kad čia turėtų būti ramu kaip užmiestyje. „O kai kurie skundžiasi net dėl triukšmo nuo gatvės, jiems trukdo ir pravažiuojantys automobiliai“, – prisiminė savivaldybės atstovas.
Kenčia tūkstančių žmonių gyvenimo kokybė
Su tuo, kad gyventojai kartais išties linkę piktnaudžiauti rašydami skundus, griežtai nesutinka Senamiestyje gyvenanti Vilniaus tarybos narė Rasa Baškienė. Jos teigimu, jeigu tokių atvejų ir pasitaiko, tai tik retos išimtys.
„Verslininkams gal patogu sakyti, kad kažkas piktnaudžiauja, net reketuoja gyventojai juos, reikalaudami įdėti naujus langus ar dar ką nors. Tačiau tai tik išimtys. Daug bendrauju su Senamiesčio seniūnaite, gyventojais, planuojame net kurti bendruomenę, kuri vienytų žmones, nuolat kenčiančius nuo kavinių ir barų kaimynystės. Ir kalbu ne apie vieną šimtą, o apie tūkstančius žmonių, kurių gyvenimo kokybė kenčia“, – sakė R.Baškienė.
Miesto tarybos narė teigė nuolat net ir kolegoms taryboje privalanti įrodinėti, kad gyventojai nenori visiškai uždaryti kavinių ir barų. „Juk net pagal Konstituciją mes turime teisę į darbą ir poilsį, bet tikrai niekas nenori visko uždaryti. Mes norime kompromiso, tam tikrų susitarimų, kad abi pusės būtų patenkintos. Negali būti, kad tik verslas gyvuotų“, – aiškino Senamiesčio gyventoja.
Vilniaus savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri pateikė merui kelis siūlymus, kaip spręsti gyventojams ir verslininkams kylančias problemas. Tiesa, kai ką turėtų tobulinti Vyriausybė.
Prašys ir Vyriausybės pagalbos
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Rasa Baškienė |
Siūloma, kad kiekviena nauja kavinė, prieš pradėdama veiklą, privalėtų gauti gyventojų sutikimą. Dabar tai padaryti tereikia tiems, kurie pirmieji toje vietoje įsikuria.
Taip pat siekiama, kad, norint gauti prekybos alkoholiu licenciją, būtų reikalaujama surinkti ne pusės visų patalpų pastate savininkų parašus, o tik turinčių gyvenamąsias patalpas. „Mes siūlome eliminuoti komercinių patalpų savininkus, nes jie baigia darbą ir išeina namo, per naktį triukšmo nėra priversti kęsti“, – tokį siūlymą argumentavo R.Baškienė.
Savivaldybei siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų ribojamas prekybos alkoholiu laikas. Per tą laiką verslininkai, jeigu dėl jų kavinėse sklindančio triukšmo buvo gauta skundų, turėtų imtis tam tikrų priemonių problemoms išspręsti.
Tikimasi, kad meras Artūras Zuokas šiuos siūlymus teiks svarstyti miesto tarybai, o vėliau per Savivaldybių asociaciją bus kreipiamasi ir į Vyriausybę, prašant taisyti teisės aktus.
