Lietuvos banko Pinigų muziejus – pirmasis Baltijos šalyse, kuriame įdiegta vertimo į gestų kalbą elektroninė sistema. Su planšetiniu kompiuteriu ekspoziciją apžiūrėjusi Ieva sako, kad juo naudotis nesudėtinga, informacija aiškiai sudėliota ir lengvai suprantama.
„Pirmasis pranešimas buvo apie rusų monetas, apie rusiškus pinigus“, – pasakojo gestų kalbos tyrėja Ieva Pečiulytė.
Idėja, kaip palengvinti ekspozicijos apžiūrą negalią turintiems lankytojams, kilo dar 2010 metų pabaigoje. Muziejuje ir prie jo lauko durų įrengti keltuvai neįgaliesiems, padidinamuosius stiklus mygtukų pagalba galima nuleisti ar pakelti iki akių lygio, audiogidai įrengti ir regėjimo negalią turintiems lankytojams.
Sužinojus, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 8 tūkst. klausos negalią turinčių žmonių, nutarta audiogidus pritaikyti ir jiems.
„Tai nėra brangus projektas todėl, kad mes panaudojome tą informaciją, kuri buvo panaudota sveikiems žmonėms. Visa informacija buvo surinkta anksčiau, rengiantis išleisti ankstesnius audiogidus, kurie skirti sveikiems žmonėms. Vadinasi, liko tiktai pagrindiniai dalykai – filmavimas, t. y. vertimas į gestų kalbą“, – teigė Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Audiogidu pateikiamą informaciją perteikusi gestų kalba Lietuvos kurčiųjų draugijos diktorė sako, kad dirbti jai buvo nors ir sunkoka, bet įdomu. Informacija perteikiamam tarptautine gestų kalba, tad susipažinti su Pinigų muziejaus įdomybėmis galės ir iš užsienio atvykę klausos negalią turintys žmonės.
„Vien gestų kalbos nepakanka, reikia dar ir titruoti, nes neprigirdintieji gestų kalba ne viską pilnai supranta, todėl reikėjo dar ir titruoti, kad viskas būtų labai aišku“, – sakė Lietuvos kurčiųjų draugijos diktorė Violeta Stankutė-Komarovskaja.
Pinigų muziejuje lankytojai gali susipažinti su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais ir bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Šiemet muziejų jau aplankė apie 20 tūkst. lankytojų.
