60 proc. gyventojų, sulaukusių telefoninių sukčių skambučių, teigė, kad jų buvo prašoma padengti artimųjų neva padarytą žalą. 15 proc. gyventojų buvo prašoma paskolinti pinigų, 13 proc. buvo prašoma atskleisti finansinius duomenis.
Pasak „Swedbanko“ elektroninių kanalų skyriaus vadovės Linos Žemaitytės, maždaug du trečdaliai visų nusikaltimų – telefoniniai sukčiavimai.
„Elektroninių sukčiavimų taip pat daugėja: užgrobiamos socialinių tinklų paskyros, tuomet kalbama neva draugo vardu ir prašoma paskolinti pinigų“, – sakė ji.
Anot banko atstovės, dažniausiai sukčius yra 25-45 metų vyras, paprastai neturintis išsilavinimo, retu atveju baigęs 12 klasių. Apie 70 proc. sukčių – įkalinimo įstaigose esantys arba neseniai išėję asmenys.
„Tačiau jie labai gerai išmano žmonių psichologiją, moka manipuliuoti, įtikinėti, jaučia, kokiam žmogui ką reikia sakyti, kad šis padarytų tai, ko jis nori“, – sakė L.Žemaitytė.
Dažnai manoma, kad sukčių aukomis tampa pagyvenę, neišsilavinę provincijos gyventojai, tačiau tai netiesa.
Apklausa parodė, kad apgaunami ir didmiesčiuose ir mažuose kaimeliuose gyvenantys žmonės, tiek išsilavinę, tiek menko išsilavinimo. „Kontaktai randami telefonų knygose, socialiniuose tinkluose. Aukomis tampama dėl patiklumo ir nesuvokiant savo asmens duomenų svarbos, o kartais – baimės, nes sukčiai moka įbauginti“, – teigė L.Žemaitytė.
Neretai sukčiai prisistato policijos, prokuratūros, banko ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais, kitais atvejais – artimuoju arba artimojo draugu.
„Jeigu prisistatoma rimtos įstaigos pareigūnais, paprastai skambinama dienos metu, dažniausiai sakoma, kad per jūsų sąskaitą yra plaunami pinigai arba buvo sulaikyta nusikalstama grupuotė, pas kurią rasti jūsų prisijungimo duomenys, todėl jūs juos turite pasakyti, kad jie būtų užblokuoti“, – pasakojo ji.
Anot L.Žemaitytės, sukčiams reikia gerokai pavargti, kol pavyksta ką nors apgauti – 1 iš 50 atakų baigiasi realia žala. Kartais sukčių laimikis iš tiesų nemažas. Praėjusiais metais iš sostinės gyventojo sukčiai sugebėjo pasisavinti 45 tūkst. Lt, užpernai Kaune iš žmogaus išvilioti 28 tūkst. Lt, šiemet Klaipėdoje užfiksuotas atvejis, kai nusikaltėliai pasisavino 16 tūkst. Lt.
L.Žemaitytė pabrėžė, kad nuostolių turėjo ir tie, kurių sukčiams nepavyko apgauti, nes jiems teko keisti telefono numerį, blokuoti internetinės bankininkystės sistemą.
Anot „Swedbanko“, gavę asmens duomenis, nusikaltėliai veikia staigiai.
Jiems tereikia 1 minutės persiųsti duomenis prie interneto sėdinčiam pagalbininkui, ištuštinti kreditą ir pervesti pinigus į kitas sąskaitas užtrunka 3 minutes, per 5 minutes galima nutraukti indėlius ir pervesti pinigus į kitas sąskaitas. Pasiimti greitąjį kreditą aukos vardu trunka 15 minučių.
