Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sudarkyto Minijos kaimo kraštovaizdžio per tris vasaras atkurti Šilutei nepavyko

Kraštovaizdis po 2,5 metų
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr. / Kraštovaizdis po 2,5 metų
Šaltinis: 15min
0
A A

Ekologinė žala, kurią valstybės saugoma teritorija, Minijos (Mingės) kaimo architektūrinis draustinis, patyrė 2010-ųjų pavasarį, iki šiol nepadengta. Tada sudarkytas kraštovaizdis per tris vasaras iki šiol neatkurtas, o ketvirtąją kitąmet taip pat pasitiks sujaukta aplinkos makalyne.

Ir tai – vienoje iš patraukliausių vandens turizmo trasų krašte. Šilutė beveik prieš dešimtmetį pasiskelbė kylančia Europos turizmo žvaigžde, bet ekologinių žaizdų gydyti nemoka, o gal ir nenori.

Kalta už 251 medžio iškirtimą šiemet teismo pripažinta bendrovė „Šilutės polderiai“ ir Šilutės rajono savivaldybė Klaipėdos apygardos teismo nutartį priteisti solidariai iš atsakovų 561 tūkst. 468  litų žalą bei bylinėjimosi išlaidas apskundė Apeliaciniam teismui.

„Šilutės polderių“ bendrovės direktorius Arūnas Jagminas žurnalistei  penktadienį tvirtino, jog viešąjį interesą gynusio ir ieškinį teikusio Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų prokuroro Aivaro Velučio argumentai  jo neįtikino, todėl juos su savivaldybės juristais solidariai ginčija aukštesnės instancijos teisme.

Įmonės vadovas nesutinka, jog Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje buvo pažeistos ne tik gamtosauginės, bet ir kultūros paveldo vertybių apsaugą reglamentuojančios normos (Mingės kaimas su savo specifine autentika yra Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo dalis).

A.Jagminas įsitikinęs, jog šios upės šlaitai yra tik paprastas hidrotechninis įrenginys, nuo kurio iškirsti  medžius 2010 gegužės 17-ąją  leidimą išdavusi Kintų seniūnija elgėsi teisėtai.

Bet Klaipėdos apygardos teismas šių metų pradžioje šį leidimą pripažino negaliojančiu.

Kol ši byla atomazgos laukia Apeliaciniame teisme, „Šilutės polderiai“ pakoreguotą europinį kelių milijonų litų vertės projektą „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ vykdo toliau. Jo baigtis numatyta kitų metų kovą, bet, pasak A.Jagmino, pusmečiui šį terminą dar teks prašyti tęsti.

Sunkiasvorė technika, klimpstanti iki ašių, išmaurojo provėžomis ne vieno gyventojo sklypus ir įvažiavimus į juos, bet žemės darbų prie upės krantinių ir šlaitų nebaigė. „Išvyko, palikę pavasariui nesutvirtintus ir neapželdintus  rekonstruotus šlaitus ne tik ties mano, bet ir ties kaimyniniais Šukšterio, Šukienės ir ties kitais gretimais sklypais“, – žurnalistei rodė kairiojo kranto senbuvis Viktoras J.

Dabar kelias kaimynams vienam pas kitą – gili purvynė.

Bet ne tai labiausiai stebina šišioniškį, kurio senelis dešimtmečiais po langais matė žalią pievą ir upės srovę, o ji ir per didžiausius potvynius į trobą neįsiveržė. Vanduo kiemus užliejo tik 2002 metais, bet jis atėjo ne iš Minijos vagos, o iš kitos pusės, nuo Rūgalių pievų, per kurias tvino Alkos pylimą tada pralaužęs ir su Minijos senvage susiliejęs Tenenys.

Viktoras J. dabar, po rekonstrukcijos, pro savo langus upės nebemato, nes ją užstoja paaukštinto pylimo apkasai. Pakrantės pievų nuožulnumos, tinkamiausios poilsiui prie vandens, taip pat jau nebeliko, nes upė dabar įrėminta melioracijos kanalams būdingu stačiu šlaitu.

„Kad galėčiau juo nusileisti iki vandens, susikaliau kopėčias, bet apačioje krantinė dabar, rudenį, jau  yra atsidūrusi po vandeniu. Valtys per ją lipa į krantą, ir dar lips, griaus šlaitus. Nes vandens lygis kyla ir dar kils,  paplovė ir nuardė jau apželdintą naujo šlaito kraštą kaimo gale“, – rodo Viktoras.

Pasak jo, poliais sutvirtinta krantinė kairiajame krante buvo suprojektuota per žema, o pylimai – per aukšti. Todėl  laivai ir lipa į krantą, o autentiško kraštovaizdžio kaimas neteko negrįžtamai.

Tik kitame kaimo gale, kur klesti vietos verslininko Stasio Petrošiaus vandens turizmo, viešbučių ir kavinės verslas,  krantinės aukštis yra patogus ir saugus laivų švartavimuisi.  Taip pat – ir dešiniojoje upės pusėje kranto reljefas buvo pakeistas ne taip drastiškai ir į polderio kanalo šlaitą nesupanašėjo. Ir laivų švartavimosi vietos ten  plačios, pakankamai aukštos, patogios ir saugios.

„Mūsų, eilinių kaimiečių, interesai niekam nesvarbūs, todėl ir paliko tūnoti už apkasų“, – kalba Viktoras J.

„Šilutės polderių“ bendrovės vadovas A.Jagminas, iš žurnalistės išgirdęs šią kritiką, sakė dirbąs pagal visų institucijų suderintą projektą. „Bet vis tiek esam pasirengę kalbėti su žmonėmis, jei jie vėl reiškia pretenzijas dėl mūsų darbo broko“, – patikino.

Minijos kaimo architektūrinis draustinis, vienas iš Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektų, po šio europinio projekto vykdytojų invazijos iš permanentinės pasyvaus nykimo būklės lipa sunkiai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min