Šio antradienio rytas visam laikui liks Grybų šeimos atmintyje: šiek tiek prieš 10 valandą užsiliepsnojo šeimai priklausančios arklidės Purnuškių kaime Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijoje, netoli Europos centro. Pastatą ugnis nuniokojo labai stipriai, tačiau, laimė, niekas nenukentėjo – nei šeimininkai, nei jų mylimi augintiniai.
Išgelbėjo žirgus ir ponius
Iš gaisro Grybų dvaro arklidėse išgelbėti aštuoni žirgai, penki poniai, keletas avelių, ožiukas. Kaip sako ūkio šeimininkas Tomas Grybas, tai ir buvo svarbiausia, kad niekas nenukentėjo – nei gyvūnai, nei žmonės.
„Visa kita yra atstatoma, atkuriama, pakartojama. Ar taip pat, ar prasčiau, ar dar geriau, bet viskas yra atgaivinama. Svarbu sveikatos būtų, žmonių palaikymas, geras žodis“, – jau kiek nurimęs po nelaimės trečiadienį 15min sakė T.Grybas.
Arklides gesino didelės ugniagesių pajėgos, pavyko išgelbėti dalį pastato, medinę pavėsinę. Tačiau nuostoliai vis tiek didžiuliai ir teksią gerokai padirbėti, kol pavyks šią vietą atkurti.
„Dabar porą dienų vaikštau aplinkui ir išgyvenu, o paskui imsiu valyti, tvarkyti ir gaivinti“, – apie tai, ką galvoja artimiausiu metu daryti, sakė Tomas.
Žirgai, poniai, avys šiuo metu laiką jau gali leisti lauko aptvare, tad bent su tuo problemos nėra. Gaisro metu visi patyrė didžiulį stresą: „Vienas žirgas nenorėjo išeiti, bijojo, vargais negalais mes jį tokį didžiulį su gelbėtojais ištraukėme. Kiti išbėgę iš karto ėmėsi kas meilės reikalus tvarkyti, kas žolytę rupšnoti. Gyvuliukai jau šiandien reikalauja dėmesio. Jiems neįdomu, kas buvo vakar, tik kas yra šiandien ir kas bus rytoj.“
Vis dėlto kur kas labiau paramos, pagalbos, paglostymo reikia vaikams – Grybų dukra ir sūnus irgi aktyviai prisidėjo puoselėjant arklides, rengiant pramogas lankytojams jose.
„Dabar turbūt labiau vaikus glostyti reikia, nes jiems didžiausia netektis. Ne vien mano svajonės griūna, griūna ir vaikų svajonės“, – nelinksmai kalbėjo jau 12 metų arklides puoselėjęs vyras.
„Miesto iš žmogaus negali ištraukti“
Šeima iki šiol gyvena mieste, o arklidės – šalia Vilniaus. Kaip šypteli Tomas Grybas, iš miesto jie nepabėgo, „miesto iš žmogaus negali ištraukti“. Tačiau pati sostinė priartėjo, kaip nelinksmai pastebi arklidžių šeimininkas, „dūmai ir iš miesto matėsi“.
Savo veiklą pristatydami internete ūkio šeimininkai teigia, kad „arklidžių vakarėlis tai kaip ir „pižamų vakarėlis“, tik visiškai kitaip“.
„Be viso to, kas būna visuose vakarėliuose, be muzikos ir šokių, be sveikinimų ir kalbų, Jūs dar galėsite pasivaikščioti darže, vaikams parodyti, kuo žirniai skiriasi nuo kopūstų, kad morkos auga žemėje ir kas yra kaliausė. Ožkeles ir avytes paglostyti, o gal pamatysite, kaip iš kiaušinio išlipa gyvybė ir kaip katytė vaikus auklėja. O mes pasveikinsime, padovanosime, o Jūs josite, stebėsitės kaip joja mažučiai Jūsų vaikeliai, o žilas senelis raitas prisimins, kaip pas mergas jojo, gal karieta važiuosime, o gal kaseles žirgams pinsite, o gal tiesiog norėsite parymoti, į akis arkliui pasižiūrėti, jo stiprų kaklą apsikabinti ir tai prisiminti visam likusiam gyvenimui“, – taip savo veiklą reklamuoja Grybų dvaro arklidės feisbuke.
Visą tai teks dar atkurti. Turtą šeimininkai buvo apdraudę, tad dalį finansinių išlaidų turėtų padengti draudimas, tačiau, kaip akcentuoja Tomas, atsispirti iš pat pradžių geriausia nuo šeimos, draugų.
„Kaip bus su draudimu ir visa kita, matysime. Bet į depresiją mes nepulsime. Neviltis, nusivylimas yra laikini dalykai, jie praeina, susitaikai, o su rankomis ir galva ir Dievo pagalba galima viską padaryti“, – optimizmo neprarasti pasiryžęs Grybų dvaro arklidžių šeimininkas.
