„Tai 14 procentų daugiau, negu buvo nustatyta pernai per tą patį laikotarpį, – sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. – O šiurkščių pažeidimų buvo net 30 procentų daugiau. Vykdant nusikaltimus padaryta didesnė žala gyvūnijai.“
Pažeidėjams skirta 484,7 tūkst. Lt administracinių baudų, už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą pateikta 149,6 tūkst. Lt civilinių ieškinių - net 57 % daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Iš brakonierių konfiskuota 1196 žvejybos tinklai, 196 duriamieji ir užkabinamieji žvejybos įrankiai, 26 šautuvai ir 234 kiti draudžiami įrankiai. Aplinkosaugininkai išaiškino 10 atvejų, kai buvo neteisėtai laikomi šautuvai, 24 asmenims atimta teisė medžioti.
Pasak Kęstučio Motiekaičio, skaičiai rodo, kad ne tik aktyviau dirba aplinkosaugos tarnybos, bet ir brakonieriavimo mastai respublikoje didėja. Pažaboti šį reiškinį vien tik aplinkosaugos pareigūnų jėgomis, neįsitraukiant į šį procesą visuomenei, labai sudėtinga. Todėl, aktyvėjant brakonieriavimui, daugiau dėmesio gyvūnijos išteklių apsaugai turėtų skirti ir šių išteklių naudotojai – žvejai ir medžiotojai. Jie dažniau turėtų lankytis medžioklės ir žūklės plotuose, stebėti aplinką, imtis atitinkamų prevencinių priemonių, o apie pastebėtus pažeidimus operatyviai informuoti aplinkosaugos tarnybas.
Neabejingi pažeidėjams turėtų būti ir kiti gamtoje iškylaujantys ar kitokiu tikslu besilankantys piliečiai – pastebėję pažeidimus taip pat turėtų nedelsiant apie tai informuoti gamtosaugininkus.
