„15min“ skaitytoja Jurga redakcijai papasakojo istoriją, kaip prieš keletą dienų atidariusi savo buto duris išvydo apsiverkusią moterį, kuri prisistatė kaimyne iš kitos laiptinės. „Moteris raudodama išbėrė tiradą, kad ji renka trūkstamus pinigus savo sesutės, sergančios vėžiu, operacijai ir ieško 4-os kraujo grupės donoro“, – pasakojo vilnietė Jurga. Anot jos, moteris įtikinamai dėstė, kaip visi kaimynai jai paaukojo pinigų ir kad iki reikiamos sumos dar trūksta 600 Lt.
„Pasakiau, kad turiu pasitarti su vyru ir, jei jis sutiks, pinigus atnešiu rytoj jai į namus. Tačiau moteris tuojau pat išsigynė, kad jai bus per vėlu“, – pasakojo Jurga. Ji pažadėjo moteriai ateiti pas ją po valandos.
„Išėjus moteriai užėjau pas kaimyną paklausti, ar jis tikrai davė pinigų. Paaiškėjo, jog kaimynas nei pinigų davė, nei tokią kaimynę pažįsta“, – pasakojo vilnietė. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, atsiliepęs operatorius patarė kitą kartą, jei užsuktų toks neprašytas svečias, jį užlaikyti ir palaukti, kol atvyks policija.
Sulaikyti patiems neverta
Nors Bendrojo pagalbos centro operatorius vilnietei siūlė užlaikyti apgavikę, kol pareigūnai atvyks, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Prevencinio skyriaus viršininkė Dalia Kedavičienė patarė verčiau to nedaryti. „Nesiūlyčiau žmonėms patiems sulaikyti sukčių, pirmiausia dėl savo saugumo. Nežinia, ką tas apsimetėlis gali iškrėsti“, – sakė D.Kedavičienė. Anot jos, net jei sukčius ir nesužalotų žmogaus, jis gali pateikti kaltinimus dėl savivaliavimo, neteisėto sulaikymo ar dar ko nors. „JAV taikoma tokia praktika, kad žmonės patys gali sulaikyti nusikaltėlius, tačiau pas mus kitokia tvarka, – sakė D.Kedavičienė. – Užtektų, kad gyventojas kuo skubiau paskambintų bendruoju pagalbos telefonu ir įsidėmėtų sukčiaujančio žmogaus požymius.“
Prevencinio skyriaus viršininkės tvirtinimu, pinigų galima duoti tik pažįstamiems žmonėms, kurie juos galbūt grąžins, kai tik galės. „Siūlyčiau geraširdžiams prieš atiduodant pinigus įsitikinti, ar tas žmogus tikrai yra tavo kaimynas, ar jį tikrai ištiko bėda. – patarė D.Kedavičienė. – Nes savo noru atidavus pinigus nepažįstamajam ir sužinojus, kad šis melavo, ką nors pakeisti būtų beveik neįmanoma.“
VPK atstovė pasakojo, kad Vilniuje šiuo metu vykdoma programa „Saugi kaimynystė“, kurios tikslas yra skatinti kaimynus susipažinti vieniems su kitais. „Kaimynams bendraujant bent minimaliai būtų galima išvengti kai kurių nusikaltimų“, – tikino D.Kedavičienė. Jos tvirtinimu, gyventojai, pamatę aplink gretimo buto ar namo duris besisukiojantį įtartiną žmogų, galėtų nedelsdami iškviesti policijos pareigūnus.
