„Panašių įstatymų galiojimo geografinė teritorija labai panaši į buvusios SSRS žemėlapį, o jo efektyvumas kovojant su nusikalstamumu yra abejotinas“, – Lietuvos advokatūros pranešime spaudai cituojamas šiuo metu Europos Tarybą žmogaus teisių klausimais konsultuojantis ekspertas Dovydas Vitkauskas, ilgametis Europos Žmogaus Teisių Teismo vyriausiasis teisininkas.
Ekspertui kliūva dirbtinis nusikaltimų nustatymo ir jų prevencijos atskyrimas – teisininko nuomone, atskleisti nusikaltimus pakanka Lietuvoje galiojančiųjų baudžiamųjų įstatymų, baudžiamosios teisės priemonėmis užsiiminėti prevencija nėra efektyvu. Tuo tarpu priimtasis Kriminalinės žvalgybos įstatymas suteikia atitinkamoms struktūroms mandatą užsiimti slapta ir žmogaus teisių požiūriu pavojinga veikla, neapibrėždamas nei rezultato, kurio siekiama, nei atsakomybės už piktnaudžiavimą, rašoma pranešime spaudai.
Priimtasis Kriminalinės žvalgybos įstatymas suteikia atitinkamoms struktūroms mandatą užsiimti slapta ir žmogaus teisių požiūriu pavojinga veikla
D. Vitkauskas atkreipė dėmesį, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti įrodymai nėra pakankami kaltės įrodymai teisme.
Nacionaliniam įstatymų leidėjui išsakytą kritiką netiesiogiai patvirtino spaudos konferencijoje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo prokuroras Arūnas Meška, pripažinęs, kad atsižvelgiant į Strasbūro teismo konstatuotą pažeidimą, jog kaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis vien įslaptinto liudytojo parodymais, galiausiai buvo padaryta atitinkama Baudžiamojo proceso kodekso pataisa. Jis taip pat teigė, kad siekiant kompensuoti ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę, prašoma švelnesnės bausmės kaltinamajam.
Pasak prokuroro A. Meškos, Strasbūro teismo nurodyti pažeidimai nebuvo esminiai, kad būtų pripažintas proceso neteisėtumas.
Žmogaus teisių gynimo ekspertai sutarė, kad siekiant užtikrinti veiksmingesnį Europos žmogaus teisių konvencijos taikymą nacionalinėje teisėkūroje prieš priimant teisės aktą reiktų atlikti poveikio žmogaus teisėms tyrimą. Taip būtų įvedama daugiau gyventojams aktualaus aiškumo į teisingumo sistemos vystymą Lietuvoje.
„Jeigu teisėkūra atsilieka, tai mūsų teismai ir advokatai, taikydami konvenciją, užtikrina europietiškų žmogaus teisių standartų įgyvendinimą“, – teigė Elvyra Baltutytė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Strasbūre. Teisingumo vykdymo sistemos dalyviams ir toliau remiantis konvencija savo profesinėje veikloje, šalies gyventojams rečiau reikės kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą dėl pažeidimų.
Lietuvos advokatūros vicepirmininkė Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ir sisteminių problemų – antai iš visų prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėtose bylose konstatuotų pažeidimų, didžioji dalis (daugiau nei 60 proc. arba 41 iš 66) yra teisės į teisingą teismą (Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio) garantijų nepaisymas. Kaip pavyzdį advokatė nurodė, kad jei nagrinėjant bylą prireikia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, o pastarajame nenumatyta individualaus atstovavimo galimybė, asmens teisės pažeidinėjamos nuolat ir sistemingai. Laikantis formalaus proceso nuostatų, jei tokia teisė nenumatyta šalies įstatymuose, tai ir pažeidimo nėra.
Kritikos sulaukė ir pats Strasbūro Teismas – konstatuota, kad tais atvejais, kuomet taikomas dosnus apeliacijos institutas, tiek nacionaliniai teismai, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas administravimo prasme patiria dideles žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudas – tai atima laiką iš teisėjų, jog būtų imamasi sudėtingų ir precedento prasme reikšmingų bylų nagrinėjimo.
