Sulaikyta grupė, organizavusi ir planavusi įvykdyti 4 teroro aktus, turinčius hibridinių tikslų, trečiadienio pavakarę visuomenė informuojama bendru Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimu.
Ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų – organizuotos teroristinės grupės veiklos ir teroro aktų, nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos pilietis Aleksandras Šuranovas, gimęs 1973 metais, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Suprasti akimirksniu
- Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai dėl nurodytų nusikalstamų veikų organizavimo ir įvykdymo iš viso pareikšti 15 įtariamųjų (Rusijos Federacijos, Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ukrainos piliečiams). Trims įtariamiesiems paskelbtos tarptautinės paieškos.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais automobiliais (vilkikais).
Vėlesnių įvykių chronologija:
- 2024 m. liepos 20 d. 05.45 val. pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo (Vokietija) oro uoste prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
- 2024 m. liepos 21 d. 02.15 val. antroji siunta detonavo ir užsidegė DPD vilkike su puspriekabe, važiavusiame per Lenkiją.
Pirmoji siunta, veikiama iš užprogramuoto elektroninio laikmačio, sprogo ir užsidegė Vokietijos oro uoste prieš pat jungiamąjį skrydį Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė.
- 2024 m. liepos 22 d. 03.36 val. trečioji siunta detonavo ir užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme esančiame DHL sandėlyje.
- Ketvirtoji siunta, gabenta DPD kroviniu sausumos transportu Lenkijoje, neužsidegė sugedus techniniam įtaisui, dėl ko neįvyko sprogstamojo užtaiso detonavimas.
-
Į baigtą „IKEA“ gaisro tyrimą sureagavo Lenkijos premjeras: „Vilniuje, kaip ir Varšuvoje, už to stovi Rusija“
-
Ministras: tiriant DHL lėktuvo katastrofą, nenustatyta galimo terorizmo požymių
-
Lenkija paskelbė IKEA prekybos centro Vilniuje padegimo organizatoriaus paiešką: kas jis toks?
-
„Ikea“ padegimo byla nagrinėjama sutrumpinto tyrimo tvarka, kitame posėdyje bus siūloma bausmė
Slėpė masažinėse pagalvėlėse ir tūtelėse
Tyrimo metu nustatyta, kad didelio padegamojo poveikio savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse (vibro) pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti sustiprinti padegamąjį poveikį – higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse.
Sprogstamajam-padegamajam poveikiui naudota pramoniniams bei kariniams tikslams naudojama medžiaga – termitas, pasižymintis itin aukšta degimo temperatūra.
Atsižvelgiant į tyrimo svarbą ir nusikalstamus tikslus – teroro aktų įvykdymas skirtingose valstybėse itin pavojingu būdu, galinčiu sukelti labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, Eurojuste buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė.
Šioje tarptautinėje tyrimo grupėje glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai.
Nustatyti ryšiai su Rusijos karinėmis tarnybomis
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo Rusijos Federacijos piliečiai, siejami ir turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis.
Pažymėtina, kad keli nusikaltimų įvykdymo koordinatoriai taip pat yra tiesiogiai susiję su bandymu įvykdyti teroro aktą 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje, kuomet buvo padegtas prekybos centras IKEA.
Tai Ukrainos pilietis Daniil Gromov, gim. 1988 m., kuris taip pat naudojasi Rusijos Federacijos piliečio Jaroslav Mikhailov, gim. 1988 m., asmens tapatybės duomenimis.
Taip pat Tomas Dovgan Stabačinskas, gim. 1971 m., turintis ir Lietuvos Respublikos, ir Rusijos Federacijos pilietybes.
Nustatyta, kad organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami ir kiti Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos piliečiai, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
Laikėsi konspiracijos, delegavo užduotis
Nustatyta, kad minėti asmenys veikė organizuotai, laikydamiesi itin griežtos konspiracijos, išskaidydami atskiras užduotis. Tai buvo siuntų ir padegamųjų medžiagų gabenimas, jų perdavimas kitiems, slėpimas specialiai parengtose slėptuvėse ar kitose vietose, padegamųjų užtaisų aktyvavimas.
Nusikalstamos misijos būdavo deleguojamos skirtingiems, dažniausiai – tarpusavyje nesusijusiems, vykdytojams ir jų grandinėms.
Atlikta per 30 kratų
Tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų.
Atliekant kompleksinius tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos taip pat buvo išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo paslėptos konservuoto maisto skardinėse ir parengtos panaudoti, o taip pat ir jų detonatoriai. Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi.
Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas.
Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas. Iš neteisėtos apyvartos išimtų sprogstamųjų užtaisų bendra sprogstamoji galia pagal trotilo ekvivalentą siekia daugiau kaip 6 kg.
Remiantis turimais duomenimis, kaip įtariama, iš neteisėtos apyvartos išimti sprogstamieji užtaisai galėjo būti panaudoti kitų teroro aktų planavimui ir įgyvendinimui.
Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai dėl nurodytų nusikalstamų veikų organizavimo ir įvykdymo iš viso pareikšti 15 įtariamųjų (Rusijos Federacijos, Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ukrainos piliečiams).
Trims įtariamiesiems paskelbtos tarptautinės paieškos.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 2491 str. „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“ 3 d. ir 4 d. ir 250 str. „Teroro aktas“ 1 d. ir 2 d.
Už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2491 str. „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“ 3 d. ir 4 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 metų iki gyvos galvos, o BK 250 str. „Teroro aktas“ 1 d. ir 2 d. – laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
Bendras Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimas.
