Šiuo metu valdiško stogo laukia daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Savivaldybės jiems neturi ko pasiūlyti – šiemet nepasiturimai gyvenančių asmenų būstams įrengti vietoj anksčiau planuotų 125 mln. litų valstybė skyrė tik 14 mln. litų.
Didžioji dalis pinigų atiteko aštuonioms savivaldybėms, kurios ketina baigti kadaise pradėtas socialinių butų statybas. Savivaldybių atstovai teigia, kad socialiniam būstui toliau neskiriant pinigų sunkiai besiverčiantiems žmonėms teks apsigyventi gatvėje.
Pretendentų į socialinius būstus skaičius auga, tačiau jiems įrengti pinigų beveik neskiriama.
Šakių rajono savivaldybė – viena laimingųjų, šiemet iš Vyriausybės gavusių šiek tiek lėšų anksčiau pradėtoms statyboms baigti. Ketinama pastatyti namą, kuriame bus įrengti 24 butai.
Šakių rajono savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vyresnioji specialistė Sonata Gruzdaitienė pripažino, kad tai menka paguoda socialinio būsto laukiantiems žmonėms.
Jos teigimu, prasidėjus sunkmečiui norinčiųjų tapti valstybės nuomininkais ne itin padaugėjo, daugiausia prašymų sulaukta 2007-aisiais, kai buvo pradėtas statyti minėtas namas. Šiuo metu būsto laukia per 200 asmenų.
Per metus Šakių rajono savivaldybė skiria apie 10 butų. Anot S.Gruzdaitienės, kai namas bus baigtas statyti, situacija iš esmės nepasikeis.
Ignalinos rajono savivaldybė pinigų socialiniam būstui įrengti negavo nei šiemet, nei pernai.
„Prašėme pinigų, bet tai nedavė jokio rezultato“, – teigė minėtos savivaldybės Juridinio skyriaus specialistė Laima Gudonienė. Pasak jos, valdiškų būstų laukia 240 asmenų.
„Jiems ką nors galime pasiūlyti tik tada, kai atsilaisvina kuris nors socialinis butas. Prasta situacija ne tik mūsų savivaldybėje, kitoms taip pat nebuvo skirta lėšų. Apie naujų namų statybas apskritai nebekalbama. Jeigu taip bus ir toliau, daliai žmonių teks atsidurti gatvėje. Aprūpinimas būstu sustos, neliks jokio judėjimo“, – sakė moteris.
Bėdos dėl socialinio būsto neaplenkė ir sostinės. Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Jolanta Sičiūnienė teigė, kad pernai socialinio būsto eilėje buvo 5,2 tūkst., šiuo metu – 5,6 tūkst. žmonių. Jos teigimu, nefinansuojant socialinio būsto tikėtis, kad prašančiųjų sumažės, negalima.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys sakė, jog parlamentarai paprašė Aplinkos ministerijos, kad ši pateiktų galimus problemos sprendimo būdus, tačiau ministerija iki šiol to nepadarė.
„Gavome informacijos, kad kai kurios savivaldybės turi butų, kuriuose galėtų gyventi mažai uždirbantys asmenys, tačiau tie butai priklauso savivaldybės įmonėms ir panašiai. Didžiųjų miestų savivaldybių jau paprašėme pateikti informaciją apie tokius butus“ – tikino R.Dagys.
Jo teigimu, socialinio būsto finansavimo programa yra sustojusi, į priekį nejudama nė per žingsnį. Pasak parlamentaro, kol Aplinkos ministerija nuspręs, ką daryti, pinigai gali būti išmėtyti įvairioms mažoms programoms, susijusioms su socialiniu būstu, o tai reikiamos naudos neatneš.
„Nieko paguodžiamo žmonėms, kurie laukia socialinio būsto, pasakyti negalime“, – pripažino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Šveikauskas.
Jo teigimu, gerokai mažesnė suma valdiškam būstui įrengti šiemet buvo skirta dėl sunkmečio.
„Šios problemos be pinigų išspręsti nepavyks“, – tvirtino R.Šveikauskas.
Anot pašnekovo, viena išeičių – valstybei kompensuoti dalį būsto nuomos mokesčio ir taip padėti nepasiturintiesiems.
„Dar viena galimybė – taikyti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės principus: investuotojų lėšomis pastatyti daugiabučius, kurie galėtų būti nuomojami kaip socialinis būstas, ir per kelerius metus šie projektai turėtų būtų išperkami investuotojų naudai“, – sakė jis.
